Džazira: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Al-Džazira''' ({{ar|al-Jazira|الجزيرة}}) arba '''Aukštutinė Mesopotamija''' - – regionas [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], dabartinės [[Sirija|Sirijos]], [[Irakas|Irako]] ir [[Turkija|Turkijos]] teritorijoje, apgyvendintas daugausia [[arabai|arabų]], [[kurdai|kurdų]], nors yra ir [[sirai|sirų]], [[asirai|asirų]]. Džazira yra šiauriausias iš trijų tradicinių [[Mašrekas|Mašreko]] regionų greta [[Istorinė Sirija|aš-Šamo]] ir [[Arabų Irakas|Arabų Irako]].

Senovėje regionas buvo žinomas kaip [[Subartu]] arba [[Asirija]]. [[helenizmas|Helenizmo]] laikotarpyje nuo IV a. pr. m. e. jis buvo laikomas [[Istorinė Sirija|Istorinės Sirijos]] dalimi. Ir tik po krašto islamizacijos VII a., arabų pasaulyje regionas jis tapo žinomas kaip Al-Jazira, pavadinimas kilęs iš [[arabų kalba|arabiško]] žodžio "sala"„sala“.

Visa Džazira yra derlingos ir palankios žemdirbystei sritys - – aliuvinės lygumos, vagojamos didelių upių, tekančių iš šiaurės į pietus. Kiekvienos jų baseinas sudaro atskirą istorinį-kultūrinį sub-regioną. Iš rytų į vakarus jie išsidėstę taip: [[Adiabena]], Tigro aukštupis, [[Chabūras|Chabūro]] baseinas, [[Balichas|Balicho]] baseinas (istorinė [[Osroena]]), Eufrato aukštupis. Regione yra ir kalnų, tarp kurių didžiausi - – [[Sindžaro kalnai]] regiono centre.

Arabų tradicijoje Džazirą sudaro trys regionai:

* Dijar-Bakras (šiaurinis regionas, Tigro aukštupis dabartinėje Turkijoje) - – didžiausias miestas [[Dijarbakiras]];

* Dijar-Mudaras (vakarinis regionas, apimantis Eufrato vidurupį, Balicho baseiną ir Chabūro žemupį) - – didžiausi miestai [[Rakka]], [[Rakha]], [[Sanliurfa]], [[Haranas]] ir kt.

* Dijar-Rabia (rytinis regionas, apimantis Chabūro aukštupį ir Tigro vidurupį) - – didžiausi miestai [[Mosulas]], [[Sindžaras]], [[Nisibis]], [[Mardinas]] ir kt.

III-IIIII–II tūkst. pr. m. e. regionas buvo suvokiamas kaip prasidedantis į šiaurę nuo [[Akadas|Akado]] ir vadintas [[Subartu]]. Jau tada regionas buvo apgyvendintas semitų tautų (asirų), didelę dalį vietos populiacijos sudarė ir jiems negiminingi [[huritai]]. Tai buvo karingų imperijų regionas. Per II tūkst. pr. m. e. dėl valdžios regione konkuravo semitiška [[Asirija]] ir huritiška [[Mitanija]]. Pastaroji sunyko apie XIV a. pr. m. e., ir nuo tada iki pat VI a. pr. m. e. regione viešpatavo Asirijos imperija.

Vėliau regioną kontroliavo nevietinės imperijos: [[Achemenidai|Achemenidų Persija]], [[Aleksandras Makedonietis]], [[Seleukidų imperija]], [[Partų imperija]]. II a. jį trumpam prijungė [[Romos imperija]], kuri čia įkūrė trumpai egzistavusias Mesopotamijos ir Asirijos provincijas. Sasanidai regioną administravo kaip Nisibio, Arbajestano ir Mosulo provincijas.

Po Sirijos įjungimo į [[Kalifatas|Kalifatą]] VII a., regionas pavadintas Džazira. Tuo metu vietos populiacijos stipriai arabizuotos ir islamizuotos. Regionas tapo [[charidžitai|charidžitų]] konsolidacijos vieta. 890-1004 890–1004 m. regione kilo [[Hamdanidų dinastija]]. Vėliau čia valdė [[Ikšididai]], [[Zangidai]], [[Ajubidai]], [[Seldžiukidai]], [[Osmanų imperija]] (XV-XXXV–XX a.).