Šturmo lėktuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šturmo lėktuvas''' ({{en|ground attack aircraft}}, {{Ru|штурмовик}}, lietuviškai galėtų vadintis ''šturmuotuvas'', pagal analogiją su ''[[naikintuvas]]'')  – kovos lėktuvas, skirtas [[aviacinė bomba|bombomis]], raketomis, [[aviacinė patranka|aviacinėmis patrankomis]] ir [[aviacinis kulkosvaidis|kulkosvaidžiais]] naikinti nedidelius antžeminius taikinius iš nedidelio aukščio.

* ugnimi palaiko savus antžeminius [[dalinys|dalinius]]  – [[pėstininkas|pėstininkus]], [[tankas|tankus]] ir pan. (svarbu atskirti saviškius nuo priešininko, įveikti [[priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinę gynybą]]) ir

* Pirmas būdas (būdingas „tikriesiems šturmo lėktuvams“)  – šturmuojama skrendant neaukštai virš žemės, lėkštai pikiruojant arba skrendant [[skutamasis skrydis|skutamuoju skrydžiu]]. Šis atakavimo būdas labiau tinka naikinti „ilgiems“ neapsaugotiems taikiniams  – pėstininkų ir technikos kolonoms, [[apkasas|apkasams]], [[ešelonas|ešelonams]]. Taip šturmuodamas lėktuvas skrenda nedideliame aukštyje, kur siekia mažo kalibro [[šaulių ginklai|šaulių ginklų]] ir mažo kalibro [[priešlėktuvinė artilerija|priešlėktuvinės artilerijos]] ugnis, todėl jam labai praverčia [[šarvai]].

* Antras būdas (būdingas [[pikiruojantis bombonešis|pikiruojantiems bombonešiams]])  – bombardavimas stačiai [[pikiravimas|pikiruojant]].

Kaip šturmo lėktuvai neretai būdavo ir tebėra naudojami ne tik specializuoti šturmuotuvai, bet ir kitų klasių lėktuvai  – lengvieji bombonešiai, pikiruojantys bombonešiai, [[naikintuvas|naikintuvai-bombonešiai]] ({{en|fighter - bomber}}), taktiniai naikintuvai ({{en|tactical fighter}}). Tačiau jie šį vaidmenį gali atlikti tik tada, kai taikiniai nėra ginami efektyvios PLG.

D. Britanijos šturmo lėktuvai žymimi FB (''Fighter - – bomber'') ir G (''Ground'', pvz., ''[[Harrier GR1]]'').

Ketvirtąjį dešimtmetį šturmo lėktuvai buvo išskirti kaip atskira kovinių lėktuvų klasė. Pikiruotuvai pritaikyti naikinti taškinius taikinius, sunkieji bombonešiai iš didelio aukščio atakuoja plotinius ir stambius nejudrius taikinius (jie visiškai netinkami kaip fronto bombonešiai, nes su didele tikimybe galėdavo kliudyti saviškius), naikintuvai nebūna šarvuoti, todėl nukenčia nuo apšaudymo iš žemės, o mėtydami bombas  – ir nuo jų [[skeveldra|skeveldrų]]. Tačiau specializuotus šarvuotus šturmo lėktuvus sukurti buvo sudėtinga, tad realiai juos imta gaminti ir naudoti tik [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais.

Naikintuvai šturmuodavo kulkosvaidžiais ir automatinėmis patrankomis, kurių visiškai pakakdavo pėstininkams ir nešarvuotomis transporto priemonėms naikinti, bei lengvomis [[Aviacinė bomba|aviacinėmis bombomis]], kurias nesunkiai gabendavo naikintuvai. Prieš tankus britų naikintuvai ''[[Hawker Hurricane]]'' naudodavo 40  mm patrankas ''[[Vickers S]]'', o naikintuvai bombonešiai ''[[Hawker Typhoon]]'' ir ''[[Bristol Beaufighter]]''  – 60 svarų raketas [[RP-3]]. ''Hawker Typhoon'' pasirodė esąs efektyvus šturmuotuvas, bet prastesnis naikintuvas, negu tikėtasi.

[[Rytų frontas|Rytų fronte]] nuo karo pradžios gana efektyviai veikė tarybiniai šarvuoti šturmuotuvai ''Iljušin [[Il-2]]''. Pradžioje Il-2 nepakako, todėl šturmavimui naudojo ir kitus lėktuvus, pvz., [[Su-2]], [[Pe-2]], [[Tu-2]]. Karo pabaigoje [[TSRS]] ėmė gaminti patobulintus šturmuotuvus [[Il-10]], bet jie karo veiksmuose mažai tedalyvavo (trys šturmuotuvų pulkai spėjo pakariauti su Vokietija, o vienas  – su Japonija Korėjoje).

Antro pasaulinio karo metais šturmavimui plačiai naudojo naikintuvus bombonešius ir tiesiog naikintuvus, tačiau jie nebuvo pakankamai efektyvūs, nes tokio lėktuvo [[pilotas]] turėdavo derinti kelias funkcijas  – piloto šturmuotojo, piloto naikintojo, ir piloto bombarduotojo. Tokio piloto paruošimas brangiai kainavo ir ilgai truko, tuo tarpu fronte tokie pilotai gana greitai žūdavo, nes naikintuvams nepakakdavo atsparumo ugniai (šarvuotumo ir kt.). Bombarduoti iš aukščiau buvo sunku, kadangi tokie naikintuvai neturi bombų taikymu užsiimančio [[šturmanas|šturmano]], ir naikintuvas tampa greitu, bet prastu „horizontaliuoju“ bombonešiu, nes bombarduoja netaikliai ir bombų pakelia mažai. Bombarduoti skrendant žemai buvo pavojinga, nes naikintuvams nepakakdavo šarvuotumo.

Karo pabaigoje šturmavimas tiek specializuotais, tiek nespecializuotais šturmo lėktuvais palengvėjo, kadangi imta naudoti [[kasetinė bomba|kasetines bombas]]. Pvz., šturmuotuvas [[Il-2]] naudojo prieštankines kumuliacines aviabombas ''[[PTAB]]'' (''ПТАБ''), kurios būdavo mėtomos iš kasečių. Il-2 gabendavo keturias kasetes (kasetėje 48 bombos po 2,5  kg kiekviena), iš kurių bombos pasklisdavo 15x200  m juosta.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui dar ilgai naudojo stūmuoklinius šturmo lėktuvus. Britanijos naikintuvai ''[[Hawker Sea Fury]]'' ir JAV ''[[Douglas A-1 Skyraider]]'' veikė [[Korėjos karas|Korėjos kare]], o pastarasis  – ir [[Vietnamo karas|Vietnamo kare]]. Šturmo lėktuvai ilgai išliko stūmokliniai, kadangi jie ekonomiškesni, mažiau ryja degalus ir ilgiaus gali skraidyti virš mūšio lauko.

Daugelis pasaulio valstybių nekūrė specialių šturmo lėktuvų. Teigiama, kad šie lėktuvai buvo mažiau „prestižiniai“, negu naikintuvai, todėl tiek lakūnai, tiek projektuotojai nebuvo linkę prasidėti su šturmuotuvais. Vietoj šturmuotuvų buvo kuriami daugiafunkciai lėktuvai. Specializuoti šturmo lėktuvai  – ''Blackburn Buccaneer'', ''[[A-6 Intruder]]'', ''[[A-7 Corsair II]]'', ''[[Panavia Tornado IDS]]'', ''Suchoi [[Su-7]]'' ir ''Suchoi [[Su-17]]''. Kartais šturmo lėktuvais tampa perdaryti mokomieji lėktuvai, pvz., ''[[BAC Strikemaster]]'' (D. Britanija), ''[[BAE Hawk]]'' (D. Britanija), and ''[[Cessna A-37]]'' (JAV). Lietuva taip pat turi ginkluotėje panašų perdirbinį  – čekišką ''[[Aero L-39]] Albatros''.