Švietimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

24 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
Formatavimas...
S
(Formatavimas...)
'''Švietimas''' – procesas, kurio metu [[švietimo įstaiga|švietimo įstaigose]] ir ne tik, formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos [[žinios]] ir formuojami [[gebėjimas|gebėjimai]].
 
== Tikslai ==
Švietimu Lietuvoje yra siekiama:
* išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,
* padėti įsisavinti [[žinių visuomenė|žinių visuomenei]] būdingą informacinę [[kultūra|kultūrą]], užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę [[socialinė kompetencija|socialinę kompetenciją]] ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364830 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 3 straipsnis, Švietimo tikslai]</ref>.
 
==Formaliojo švietimo sistemos==
===Pirminis (pagrindinis) išsilavinimas===
[[Image:AF-kindergarten.jpg|right|thumb|Vaikų darželis afganistane]]
Pirminį išsilavinimą sudaro 5-7 metų formalus, struktūruotas mokymas. Apskritai pirminį išsilavinimą sudaro šešių ar aštuonių metų mokymosi, pradedant nuo penkerių ar šešerių metų amžiaus, nors tai dažnai skiriasi skirtingose šalyse. Visame pasaulyje apie 89 % žmonių pereina pradinį išsilavinimą ir ši proporcija vis auga. Pagal "Švietimas visiems" [[UNESCO]] programą daugelis šalių yra įsipareigojusios užtikrinti visuotinį priėmimą į pradinį išsilavinimą iki 2015 m.. Jau dabar daugelyje šalių pradinis išsilavinimas yra privalomas. [[Mokykla|Mokyklos]], kuriose suteikiamas pradinis išsilavinimas dažniausiai vadinamos pradinėmis.
 
===Vidurinis išsilavinimas===
{{main|Vidurinis išsilavinimas}}
 
Daugelyje šiuolaikinių mokyklų mokymo sistemų pasaulyje, sudaro formalusis švietimas, kuris atsiranda paauglystės laikotarpyje. Priklausomai nuo mokyklos sistemos, tokios mokyklos gali būti vadinamos vidurinėmis mokyklomis, licėjais, koledžais ar profesinio rengimo centrais. Vidurinis išsilavinimas suteikiamas paauglystėje, o jo tikslas yra suteikti bendras žinias, paruošti žmogų aukštajam mokymui arba iškart konkrečiai profesijai.
 
===Aukštasis išsilavinimas===
[[Image:ClareCollegeAndKingsChapel.jpg|right|thumb|Kembridžo universitetas]]
{{main|Aukštasis išsilavinimas}}
Aukštasis išsilavinimas nėra privalomas. Kolegijos ir [[Universitetas|universitetai]] yra pagrindinės institucijos teikiančios aukštajį išsilavinimą. Bendrai jos vadinamos aukštojo mokslo institucijos. Aukštasis išsilavinimas suteikiamas pažymėjimais, diplomais arba akademiniais laipsniais. Aukštasis išsilavinimas norimas gauti dėl tam tikro klasifikacijos laipsnio. Išsivysčiusiose šalyse aukštajį išsilavinimą gauna apie 50 % žmonių.
 
==Švietimo procesas==
===Mokymo planas===
Akademinė disciplina yra žinios, kurių yra oficialiai mokomasi universitetuose. Kiekviena disciplina dažniausiai turi keletą subdisciplinų. Pavyzdžiui, plačias sritis apima gamtos mokslų, matematikos, informatikos, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir taikomųjų mokslų disciplinos.
 
===Mokymas===
Mokytojai turi mokėti perteikti informaciją ir jos esmę studentams. Kiekvieno mokytojo tikslas yra sukurti patikimą mokymo sistemą. Geras mokytojas sugeba išversti informaciją, patirtį ir išmintį atitinkamas žinias, kad studentas galėtų tai suprasti ir perteikti kitiems. JAV mokslininkai nustatė, kad vienas iš pagrindinių mokinių, studentų mokymosi rezultatų faktorių yra mokytojo kvalifikacija.
 
===Technologijos===
[[Image:Interactive whiteboard at CeBIT 2007.jpg|right|thumb|Interaktyvi lenta klasėje]]
Technologijos turi vis didesnę reikšmę šiuolaikiniame švietime. [[Kompiuteris|Kompiuteriai]] jau naudojami išsivysčiusiose šalyse, kad papildytų mokinių praktiką ir padėtų lengviau įsisavinti informaciją. Technologijos suteikia mokiniams naujų mokymosi būdų. Tokios technologijos kaip "PowerPoint" ir interaktyvios lentos padidina studentų susidomėjimą.
 
==Ekonomika==
Buvo teigima, kad aukštas švietimo lygis yra būtinas šalims norinčioms pasiekti aukštą ekonominį augimą. Skurdesnės šalys turėtų augti greičiau nei kitos, nes jos gali priimti technologijas, kurias turtingos šalys jau patikrino ir išbandė, todėl jos yra patikimos. Tačiau norint priimti tokias technologijas reikia turėti profesionalių vadybibininkų ir inžinierių, kurių skurdesnės šalys neturi dėl žemo švietimo lygio.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Taip pat skaitykite==
* [[Švietimo sistema]]
* [[Švietimo ir mokslo ministerija]]