|
| pastabos =
| vikiteka=Category:Mieszko I of Poland}}
'''Mieško I''' ({{pl|Mieszko I}}, g. apie [[922]] m. ar [[935]] m. – m. [[992]] m. [[gegužės 25]] d.) – [[lenkai|lenkų]] [[kunigaikštis]] ir pirmas istorinis [[Lenkijos karalius|Lenkijos valdovas]].
[[Piastų dinastija|Piastų dinastijos]] atstovas, legendinio [[Zemomyslas|Zemomyslo]] sūnus ir [[Lestekas|Lesteko]] anūkas. Mieško I buvo [[Boleslovas I Narsusis|Boleslovo I]] tėvas.
== Gyvenimas ==
[[965]] m. Mieško I vedė [[Dubrava|Dubravą]], [[Didžioji Bohemija|Bohemijos]] karaliaus [[Boleslovas I|Boleslovo I]] dukterį. [[977]] m. Dubrava mirė ir [[980]] m. Mieško I vedė [[Oda fon Haldensleben|Odą fon Haldensleben]], [[Dytrichas iš Haldenslebeno|Dytricho iš Haldenslebeno]] dukterį.
Mieško apsikrikštijoApsikrikštijo [[966]] m., tikriausiai įtikintas savo pirmos [[krikščionys|krikščionės]] žmonos arba norėdamas išvengti konfrontacijos su [[Šventoji Romos imperija|Šventąja Romos imperija]] vakaruose. Jis pastatėPastatė [[šv. Jurgis|šv. Jurgio]] bažnyčia [[Gnieznas|Gniezne]], o [[968]] m. įkūrė pirmąją katedrą [[Poznanė]]je ([[šv. Petras|šv. Petro]]), priklausiusią [[Magdeburgas|Magdeburgo]] arkivyskupijai. Tai laikoma [[Lenkijos krikštas|Lenkijos krikštu]].
Mieško valdymo metu neturėjo vienos sostinės, savo šalyje jis pastatė keletą [[pilis|pilių]], svarbiausios iš jų buvo [[Poznanė]], [[Gnieznas]] ir [[Ostrov Lednicki]]. Pastaroji buvo apvalus 150 m skersmens fortas su pirmaisiais šalyje mūriniais rūmais.
Iš pirmosios santuokos Mieško turėjo sūnų [[Boleslovas I|Boleslovą I]] ir dvi dukteris – Sygrydą ir kitą, kurios vardas nežinomas. Sygryda tapo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus [[Erikas IV|Eriko IV]] žmona, žinoma kaip Sigrida Išdidžioji, vėliau ji buvo [[Danija|Danijos]] karaliaus [[Sveimas I|Sveimo I]] žmona ir Danijos bei Anglijos karaliaus [[Kanutas|Kanuto]] motina.
Iš antrosios santuokos Mieško turėjo tris sūnus: Mieško, Lambertą ir Sventopelką.
[[Vaizdas:Polska 960 - 992.png|thumb|left|250px|Lenkija Mieško I valdymo metais]]
== Valdymas ==
Mieško I iškiloIškilo kovodamas prieš [[Volynėnai|volyniečių]] ir [[veletai|veletų]] gentis bei jų sąjungininką ir Saksonų [[grafas (titulas)|grafą]] Vichmaną. Mieško I maždaug [[962]] m. pradėjo valdyti teritoriją, vėliau gavusią [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] vardą, taip pat [[Kujavija|Kujaviją]] ir galbūt Rytų [[Pomeranija|Pamarį (Pomeraniją)]]. Jau X a. 7-ajame dešimtmetyje jis užkariavo rytinę Vakarų [[Pomeranija|Pamario (Pomeranijos)]] pusę, apie 10-ojo dešimtmečio pradžią prie savo valstybės dar prijungė [[Silezija|Sileziją]] bei [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]].
Mieško I daugiausiaDaugiausia kariavo [[Baltijos jūra|Baltijos]] pajūryje, teritorijoje, vėliau pavadintoje [[Pomeranija|''Pamariu'' (''Pomeranija'')]]. Jis 972 m. [[Cedynės mūšis|Cedynės mūšyje]] nugalėjo [[Odo I]], [[Rytų Saksonija|Rytų Saksonijos]] [[markgrafas|markgrafą]] ir taip [[976]] m. pasiekė [[Oderis|Oderio]] žiotis. [[980]] m. jis įkūrė [[Gdanskas|Gdansko]] tvirtovę.
[[981]] m. iš Mieško I [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikštis [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiras I]] atėmė teritoriją, žinomą lenkišku vardu ''Grody Czerwieńskie'', bet gali būti kad ši teritorija priklausė kitai [[Vakarų slavai|vakarų slavų]] genčiai – [[lendai|lendams]], kurių Mieško I nevaldė iki 987/988 m. [[986]] m. mirus [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos]] imperatoriui [[Otto II]], kiek padvejojęs jis prisiekė lojalumą [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos]] imperatoriui [[Otto III]] ir padėjo jam kovoti prieš [[Polabijos slavai|Polabijos slavus]]. Pagal vėlesnius Romos popiežiaus įrašus ([[1085]] m.), jis padovanojo valstybę [[popiežius|popiežiui]] ir mainais gavo ją kaip popiežiaus suteiktą [[feodas|feodą]] dokumentu vadinamu ''[[Dagome Iudex]]''.
[[1999]] m. lenkų archeologai atrado Mieško rūmus [[Poznanė]]je.
{{Lenkijos monarchai}}
| 