Žalieji tajai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{etninės grupės| |grupė= Tai lu |paveikslėlis= |užrašas= |gyvskaičius= ~700 000 |popvieta= {{flag|Kinija}}: 280000 {{flag|Laosas}}: 134000 {{flag|Mianmaras}}: 200000 {{f... |
|||
Eilutė 5:
|gyvskaičius= ~700 000
|popvieta= {{flag|Kinija}}: 280000 {{flag|Laosas}}: 134000 {{flag|Mianmaras}}: 200000 {{flag|Tailandas}}: 83000 {{flag|Vietnamas}}: 4960
|religija= [[budizmas]] ([[theravada]])
|kalba=[[žaliųjų tajų kalba]]
|gim= [[laosiečiai|lao]], [[šanai]]
Eilutė 18:
* Tailande jų yra šiauriausioje [[Čiang Rajaus provincija|Čiang Rajaus provincijoje]];
* Vietname jie gyvena [[Laičau provincija|Laičau provincijoje]];
== Istorija ==
{{main|Čeng Hungas}}
Žalieji tajai formavosi pietiniame Junane, [[Mekongas|Mekongo]] slėnyje, ir jų gyvenamas arealas sudarė vieną iš tradicinių [[tajai (grupė)|tajų]] kultūrinių regionų, ar karalysčių (muongų). Kadangi jų svarbiausias miestas buvo [[Dzinghongas|Čiang Hungas]], visas kultūrinis regionas vadintas šiuo vardu.
XII a. žalieji tajai įkūrė savo Čiang Hungo karalystę, kuri išplėtė hegemoniją į aplinkines kalnų gentis. ji tapo galingiausia ankstyvųjų tajų valstybių, ir jai duoklę mokėjo kitos to meto tajų karalystės: [[Muang Sua]], [[Muang Thaengas]], [[Kengtungas]] ir pan. Ekspansijos laikais žalieji tajai apgyvendino dabartinį gyvenamą arealą. XIII a. [[Mongolų imperija]] nukariavo Čiang Hungą ir valstybėje įkūrė naują dinastiją
Po XIII a. karalystė niekada neatkūrė buvusios galybės. XIII a. pabaigoje ji pati ėmė mokėti duoklę [[Lanna]]i, iš kurios į valstybę atėjo aukštesnio lygio kultūra: [[Theravados budizmas]], rašto sistema, meno stilius. Nuo XVI a. nusilpus Lanna, karalystė pradėjo mokėti duoklę Mianmaro [[Taungu dinastija]]i. Nuo XVIII a. karalystė mokėjo duoklę iš karto trims valstybėms
Nuo 1847
▲Po XIII a. karalystė niekada neatkūrė buvusios galybės. XIII a. pabaigoje ji pati ėmė mokėti duoklę [[Lanna]]i, iš kurios į valstybę atėjo aukštesnio lygio kultūra: [[Theravados budizmas]], rašto sistema, meno stilius. Nuo XVI a. nusilpus Lanna, karalystė pradėjo mokėti duoklę Mianmaro [[Taungu dinastija]]i. Nuo XVIII a. karalystė mokėjo duoklę iš karto trims valstybėms - Kinijai, Mianmarui ir Tailandui. Tailando karalius, siekdamas apgyvendinti karo nusiaubtus regionus šiauriniame Tailande, priverstinai iškeldino daug Sipsongpanos gyventojų į Tailandą, kur vis dar yra ryški žaliųjų tajų diaspora.
▲Nuo 1847 m. vykstant pilietiniam karui, stiprių kaimyninių valstybių armijos kariavo žaliųjų tajų teritorijose, kas didino gyventojų egzodą į šiaurinį Tailandą. Buvusi karalystė padalinta tarp [[Britų Indija|Britų Indijos]] (vėliau perėjo Mianmarui) ir [[Prancūzijos Indokinija|Prancūzų Indokinijos]] (vėliau perėjo Laosui ir Vietnamui). Karalystės likučiai aplink sostinę buvo absorbuoti [[Čingų dinastija|Kinijos]], kaip vasalas. Karalystė oficialiai panaikinta po Čingų imperijos žlugimo 1911 m., o į [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respubliką]] įjungta 1953 m. Karalystės teritorijoje suformuota autonominė prefektūra.
== Kultūra ==
[[
[[
Žalieji tajai yra labai stipriai paveikti kultūros, ateinančios iš Pietryčių Azijos, ypač Tailando (pirmiausia šiaurinio Tailando [[Lanna]] karalystės). Jie išpažįsta [[theravada|theravados]] budizmą, švenčia [[Songkranas|Songkrano]] šventę. Kaip ir kitos Pietryčių Azijos kalbos, jų kalba turi daug skolinių iš [[Pali]] kalbos. Kalba buvo pradėta rašyti XIII a., naudojant Lanna karalystės raštą ([[tai thamo raštas|tai tham]]), ir ši tradicija išlaikyta iki dabar. Žaliesiems tajams, kurie atiteko Kinijai, nuo 1953
Daugiausia verčiasi žemdirbyste, arklininkyste. Išvystyta keramika ir tekstilė. Senovėje buvo garsios žaliųjų tajų skaros, kurias gamindavo ir Laoso karaliaus dvarui. Moterys dėvi tamsius juostuotus sijonus ir trumpus švarkelius. Jaunos merginos dar išsiskiria raudonais tiurbanais. Paplitusios tatuiruotės. Namai karkasiniai, statomi ant polių, dengiami šiaudais.
| |||