Jonavos žydai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → (7), - → – (5) using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:
'''Jonavos žydai''' – pagal etninę sudėtį [[Jonava|Jonavoje]] XX a. pradžioje vyravusi gyventojų bendrija, Lietuvos [[žydai|žydų]] bendruomenės dalis.
Eilutė 8:
:''Aš, Juozapas Korvin-Kosakovskis, vikarinis vyskupas, [[LDK]] raštininkas, prelatas, [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] [[kanauninkas]] ir pan. - šiame rašte, išduotame žydui Ibrahimui Šmuilovičiui, tikrai skelbiu, kad šiam žydui yra paskirta [[žemė]] mano miestelyje Jonavoje, esančiame [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], čia leidžiu savo lėšomis jam statyti gyvenamą namą ir kitus pastatus todėl, kad čia galėtų laisvai ir netrukdomai gyventi, naudotis juo kaip savo nuosavybe, t. y. padovanoti, parduoti, pakeisti, užstatyti, atiduoti nuomą jam lygiam miestiečiui, išskyrus dvarininkus, nepriklausomai nuo dvaro valių dabar ir ateityje. Niekada nepakeičiama mano šita privilegija aprūpinu ir leidžiu jam - Ibrahimui Šmuilovičiui naudotis visomis teisėmis, kurios suteiktos mano miesto gyventojams. Be to, leidžiu jam prekiauti, įkurti karčiamą, taip pat teisėtai imtis verslo, duodant naudą dvarui be jokio atlyginimo, išskyrus įprastą žemės pajamų mokestį, numatytą nuomos sutartyse. Šią privilegiją tvirtinu savo parašu ir herbiniu antspaudu. [[1777 m.]] lapkričio 19 d.
1777 m. gyveno 40 šeimų, o 1784 m. gyveno jau 59 šeimos.
[[1893 m.]] Jonavoje iš 3350 gyventojų 3069 – žydai (92 %).
Eilutė 15:
[[Vaizdas:Jonavoz žydų kapinės.jpg|thumb|200px|Įėjimas į [[Jonavos žydų kapinės|Jonavos žydų kapines]].]]
Jonavos žydai (kaip ir visoje Lietuvoje) daugiausiai užsiėmė [[verslas|verslu]] ([[prekyba]]); taip pat vertėsi ir sodininkyste bei daržininkyste. Buvo įsikūrę centrinėse Jonavos gatvėse<ref>[http://istorija.jonava.org/?page_id=23 Jonavos žydų bendruomenės istorija] // Jonavos istorija (Asta Višinskaitė, Goda Volbikaitė ir Indrė Viktorija Užukutytė, [[Jonava.org]] portalo informacija)</ref>. Nemaža dalis žydų buvo amatininkai: kalviai, staliai - baldžiai, siuvėjai, batsiuviai, juvelyrai, odininkai, kepurininkai ir kiti. Žydai organizuodavo ir pašto pervežimus. Pati seniausia miesto dalis Kauno gatvė buvo apgyvendinta žydų. Namai sustatyti vienas prie kito labai glaustai, todėl kilus gaisrui sunku buvo jam užkirsti kelią. Jonava daug kartų degė. Kauno gatvėje gyvenę žydų tautybės žmonės turėjo nuosavas parduotuves ir parduotuvėles. Kauno gatvė buvo grįsta. Vidury gatvės buvo turgelis, pardavinėdavo žuvį ir įvairias pramonines bei maisto prekes. Kauno, Vilniaus gatvėse buvo daug smulkių baldų įmonių.
Apie [[1932]] m. Jonavoje veikė 250 žydų parduotuvių, žydų bankas, septynios sinagogos, žydų mokykla.
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais nukentėjo. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje (apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Jonavos centro) buvo sušaudyti 552 žydai (497 vyrai ir 55 moterys). Dabar toje vietoje įrengtas atminimas (plačiau – straipsnis ''[[Jonavos žydų genocido vieta]]''). Vėliau – sovietiniais ir Atgimimo metais toje vietoje kasmet rengiami minėjimai, mitingai (pvz., [[2004 m.]] rugsėjo 23 d. Girelėje vyko [[mitingas]], skirtas žydų genocido dienai atminti, į kurį atvyko kraštiečiai žydai)<ref>[http://www.museums.lt/zurnalas/2004%272_3/kronika_jonavos.htm Jonavos krašto muziejaus informacija]</ref>.
| |||