Eduardas III: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Karūnuotas [[1327]] m. nuvertus jo tėvą. Tačiau valdyti ėmė tik [[1330]] m., tada, kai pašalino motinos Izabelės vietininką bei favoritą Rodžerį de Mortimerą. Po Karolio IV mirties pareiškė pretenzijas į [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostą ir [[1340]] m. gavo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] titulą. Dėl to kilo [[Šimtametis karas]]. Jam pavyko atstatyti prarastą pagarbą monarchijai. [[1360]] m. sudaryta Bretinji taika; Atsisakė Prancūzijos karūnos, bet už tai gavo dalį šiaurės vakarų Prancūzijos. Tačiau dėl sunkios ekonominės padėties bei [[maras|maro]] šios sritys buvo vėliau prarastos. Didžiulės karo išlaidos vertė nuolaidžiauti bajorijai bei parlamentui (kuris buvo padalytas į Lordų ir Bendruomenių rūmus). [[1366]] m. paskelbė, kad Anglija nėra [[Popiežius|popiežiaus]] [[feodas|lenas]]. Atsikėlus į Angliją [[flamandai|flamandų]] pirkliams, paskatino juos kurti Anglijos tekstilės pramonę.<ref>Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 80 psl.</ref>.

== Šaltiniai ==