Bajorai (Lietuva ir Lenkija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lietuvoje bajorų, kaip socialinio sluoksnio nebėra |
pataisyti paveikslėlių aprašymai, kad atitiktų kas realiai vaizduojama |
||
Eilutė 1:
{{otheruses|Bajorai}}
[[Vaizdas:Szlachta Herby.jpg|right|300px|thumb|[[ATR]]
'''Šlėkta''', '''šlėktos''' arba '''bajorai''' – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų [[luomas]] [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos karalystėje]], vėliau [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises. Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija - ''Dvorianstvo''. Luomo privilegijos buvo panaikintas 1863 m. [[Caras|caro]] įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilminguosius protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu ''bajorai'', iš istorinės tiesos požiūrio lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas ''šlėkta'', tačiau šis terminas nėra plačiai vartojamas, nes lietuvių kalbininkams nepatinka iš lenkų kalbos atėjęs terminas <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16</ref><ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 69</ref>, tačiau tai daroma neteisėtai <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8.
P. 16</ref>, nes patys save kilmingieji vadino ''šlėkta''. Atsisakymas naudoti terminą ''šlėkta'' sukomplikuoja įvardijimą <ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 64</ref>. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
== Terminų kilmė ==
Lietuviškas terminas ''bajorai'' yra skolinys iš senrusių (rusėnų, gudų) kalbos ''бояре'' '[[bojarinai]] (stambūs senosios Rusijos žemvaldžiai)'. Šis žodis (vienaskaita {{Ru|боярин}}) ir jo variantai plačiai paplitę slavų kalbose (bulgarų, chorvatų, slovėnų, čekų, lenkų ir kt.).
Laikui bėgant termino ''bajoras'' reikšmė kito. [[XVI amžius|XVI]] amžiaus pabaigoje sąvoka ''bajoras'' galutinai atsiskyrė nuo sąvokos šlėkta. Nuo tada bajoru buvo įvardijamas nekilmingasis dirbantis dvare.{{faktas}} Pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas. Terminas bajoras buvo vartojamas apibrėžti nekilmingo luomo žmogų dirbantį dvare, pavyzdžiui, tijūnu, ekonomu. Jais dirbdavo ir laisvieji valstiečiai. Tai liudija tokios lietuvių valstiečių pavardės kurios formavosi 17-18 amžiuose kaip: ''Bajoras'', ''Bajorūnas'', ''Bajoraitis''. Patys save kilmingieji vyraujant lenkų kalbai įvardindavo terminu ''szlachta'', lietuvių kalboje - ''šlėkta''.
Eilutė 44:
== Luomo evoliucija ==
[[Vaizdas:Ubior Szlachty.jpg|thumb|250px|XVII a.
Lietuvoje kilmingųjų luomas galutinai susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Tarnybinių bajorų vaidmuo didėjo mažėjant eilinių kunigaikščių, valdžiusių vieną – dvi pilis, skaičiui, ypač [[Švitrigaila|Švitrigailos]]-[[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] karo metu.
| |||