Lentvaris: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1920]]–[[1939]] m. Lentvaris priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] valdomam Vilniaus kraštui. [[1925]] m. miestelyje įsteigta laikina [[koncentracijos stovykla]]. Per [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimą]] [[1941]] m. [[birželio 23]] d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. [[rugsėjo 30]] d. nacių okupacinės valdžios įsakymu [[Varnikai|Varnikų]] miške prie Trakų nužudyti [[Onuškis|Onuškio]], [[Rūdiškės|Rūdiškių]], [[Trakai|Trakų]] ir Lentvario žydai. [[1944]] m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.

 

 

[[1949]] m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. [[1954]] m. dalis miesto prijungta prie [[Kariotiškių apylinkė]]s ir [[Mačiuliškių apylinkė]]s. Nuo [[1957]] m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar „AB Kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai. Sovietmečiu išvystyta metalo pramonė, pastatyta santechninių įrenginių gamykla „Kaitra“, vandens jėgainė, pirmasis Baltijos šalyse kilimų fabrikas.