Adelė Dirsytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 5:
Gimė [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrityje]], [[Šėta|Šėtos]] [[valsčius|valsčiuje]], Pramislavos vienkiemyje. Buvo jauniausias vaikas ūkininkų Agotos Ragaišytės ir Antano Dirsės šeimoje. Turėjo tris brolius ir dvi seseris.
[[File:Paminklas A.Dirsytei 2009-04-26.jpg|thumb|300px|Paminklas Adelei Dirsytei Šėtos bažnyčios šventoriuje]]Mokėsi [[Aukštieji Kapliai|Aukštųjų Kaplių]] pradžios mokykloje, po to - [[Šėta|Šėtos]] progimnazijoje, kur ją mokė žymūs žmonės: kunigas [[Jurgis Tilvytis]] (vienas Šėtos progimnazijos steigėjų), [[vikaras]] [[kunigas]] [[Feliksas Kapočius]] (būsimasis [[Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia|Kauno Prisikėlimo bažnyčios]] statytojas). [[1924]] m.–[[1928]] m. mokėsi [[Kėdainių Šviesioji gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]].
1928 m. įstojo į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetą]], studijavo Teologijos – filosofijos fakultete [[germanistika|germanistiką]], [[lituanistika|lituanistiką]], [[pedagogas|pedagogiką]] ir [[psichologija|psichologiją]]. Sunkios ekonominės sąlygos neleido laiku baigti mokslų – [[1932]] m. ji išėjo iš universiteto
Išėjusi iš universiteto skaitė paskaitas [[katalikybė|katalikiškų]] organizacijų renginiuose, dirbo Lietuvių katalikų moterų draugijos (LKMD) Centro valdyboje sekretore, vadovavo „[[Caritas]]“ draugijai, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, kūrė religinę poeziją, buvo veikli visuomenininkė - steigė naujus LKMD skyrius, organizavo kursus moterims, skaitė paskaitas. Jos interesų ratas buvo platus, paskaitų temos aktualios: „Moteris – auklėtoja“, „Moteris – tautos gelbėtoja“, „Jaunųjų motinų organizavimas“ ir pan. Skelbė straipsnius ir spaudoje: „Marija ir Ieva“, „Mergaitė – namų širdis“, „Tikrasis kovos būdas su girtavimu“, „Motina, komunizmas ir kova su juo“ (Moteris, 1938, Nr. 1) ir pan. Pastarasis straipsnis, rastas pas Adelę kratos metu, tapo svariu įkalčiu.
Dirbdama LKMD išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir [[1940]] m. [[birželio 4]] d. gavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] baigimo diplomą.
Pirmosios bolševikinės okupacijos metais ([[1940]]-[[1941]]) dėstė vokiečių kalbą mergaičių gimnazijoje Vilniuje, o vokiečių okupacijos metais ([[1941]]-[[1944]]) – 2-oje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais (nuo [[1944]]) mokytojavo S. Nėries vidurinėje mokykloje [[Vilnius|Vilniuje]]. ▼
▲[[Lietuvos_okupacija_(1940)|Pirmosios bolševikinės okupacijos]] metais ([[1940]]-[[1941]]) dėstė vokiečių kalbą mergaičių gimnazijoje Vilniuje, o [[Lietuva#Antrasis_Pasaulinis_karas|vokiečių okupacijos metais]] ([[1941]]-[[1944]]) – 2-oje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. [[Lietuva#Taryb.C5.B3_S.C4.85junga|Antrosios bolševikinės okupacijos]] metais (nuo [[1944]]) mokytojavo [[Vilniaus_Salomėjos_Nėries_gimnazija|S. Nėries vidurinėje mokykloje]] [[Vilnius|Vilniuje]]
[[1946]] m. [[kovo 6]] d. buvo suimta (suėmimo protokolas surašytas tik [[1946]] m. [[kovo 15]] d.), žiauriai tardyta KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje. [[1946]] m. [[lapkričio 2]] d. (kitais duomenimis - [[lapkričio 11]] d.) karo tribunolas jai skyrė 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. [[1947]] m. išgabenta į Čumą (dab. [[Komijos Respublika]], Rusija) tiesti geležinkelio (Statyba Nr. 501), kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. [[1949]] m. išvežta 70 km už [[Taišetas|Taišeto]] ([[Irkutskas|Irkutsko]] sritis, Rusija) kirsti miško. [[1950]] m. pervežta į Kolymos lagerius, kur dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo. Nužudyta ar mirė lageryje [[Chabarovskas|Chabarovsko]] krašte (Rusija) [[1955]] m. [[rugsėjo 26]] d.
| |||