13:18, 4 balandžio 2010 versija taisyti MastiBot (aptarimas \| indėlis) Botai 15 327 keitimai S robotas Pridedama: en:Truce of Mitawa, lv:Jelgavas pamiers, pl:Rozejm w Mitawie ← Prieš tai darytas keitimas		02:18, 9 lapkričio 2011 versija taisyti anuliuoti Liutaurasu (aptarimas \| indėlis) 5 609 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Mintaujos paliaubos''' – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ir [[Švedija\|Švedijos]] [[1622]]–[[1623]] m. paliaubos per [[1600]]–[[1629]] m. Lietuvos ir [[Lenkija\|Lenkijos]] karą su Švedija. Jas [[1622]] m. [[rugpjūčio 10]] d. prie [[Mintauja\|Mintaujos]] pasirašė Švedijos karaliaus [[Gustavas II Adolfas\|Gustavo II Adolfo]] įgaliotas maršalas [[Jakobas de la Gardie]] ir [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Kristupas Radvila Jaunasis\|Kristupas Radvila]]. Švedija, siekdama įsitvirtinti visoje [[Abiejų Tautų Respublika]]i priklausančioje [[Livonija\|Livonijoje]], [[XVII a.]] antrame dešimtmetyje atnaujino karinius veiksmus, nutraukė su Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl paliaubų (jos baigėsi [[1621]] m. [[birželio 28]] m.). [[1621]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie [[Ryga\|Rygos]] ją apgulė. [[Rugsėjo 25]] d. Rygos įgula (Lietuvos ir Lenkijos daliniai) pasidavė. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo [[Lietuvos ~~Didžiosios~~lauko ~~Kunigaikštytės~~etmonas\|LDK lauko etmonas]] K. Radvila. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės svarbiausios jėgos, kurioms vadovavo [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]], buvo sutelktos karui su [[Turkija]]. [[Spalio 15]] d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. K. Radvila pasitraukė į [[Bauskė\|Bauskę]], bet [[1622]] m. [[liepos 5]] d. jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, čia jam kelią pastojo K. Radvila. Po susirėmimo m. [[liepos 17]] d. prasidėjo derybos dėl paliaubų. K. Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, [[liepos 26]] d. buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios. Rygos miestiečiams tarpininkaujant K. Radvila ir J. De la Gardie [[rugpjūčio 10]] d. pasirašė Mintaujos paliaubas iki [[1623]] m. [[gegužės 1]] d. Sutarta pasikeisti karo belaisviais, dėl laisvosios prekybos ir kitko, toliau derėtis rudenį, kai susitiks šalių delegacijos. Mintaujos paliaubos pasirašytos be valdovo [[Zigmantas Vaza\|Zigmanto Vazos]] ir Lenkijos sutikimo. Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės tarptautinio politikos žingsnis.<ref>{{VLE\|XV\|189\|[[Antanas Tyla]]\|Mintaujos paliaubos}}</ref> == Šaltiniai ==

Mintaujos paliaubos: Skirtumas tarp puslapio versijų