Tikrosios krevetės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 16:
 
== Naudojimas maistui ==
[[FileVaizdas:Shrimp Curry.jpg|thumb|left|250px|Tradicinis [[Tigrinė krevetė|tigrinių krevečių]] kario troškinys iš Bengališkosbengališkos virtuvės]]
Krevetės yra labai svarbus maisto produktas. Kasmet sugaunama ~3,5 mln. tonų krevečių. Jos taip pat dažnai patenka į žuvų tinklus. Daug kur įrengiamos [[krevečių fermos]], kur krevetės specialiai veisiamos maistui. Tai gausus [[kalcis|kalcio]], [[jodas|jodo]], [[proteinas|proteino]] šaltinis, tačiau turi nedaug maistinės energijos.
 
Pardavimui paruoštos krevetės pagal paruošimo būdą skirstomos į kelias kategorijas: su galva ir su kiautu (''HOSO'', nuo ang. head on shell on), su kiautu (''SO''), su nulupta uodega (''PTO'', peeled tail on), nuluptos bet su paliktu traktu (''PUD'', peeled undeveined), su palikta "drugelio„drugelio uodega"uodega“ ("peleku"„peleku“, ''BTTY-TO''). Kartais šių sutrumpinimų priekyje papildomai rašoma F raidė, rodanti, kad krevetės užaugintos krevečių ūkyje (nuo ang. Farm). Krevetės pakuojamos kartu pagal dydį; dydis matuojamas vienetais kilograme arba vienetais [[Svaras|svare]]. Pavyzdžiui, 30/40 pcs/kg.
 
Krevetės maistui paruošiamos pašalinant galvą, kiautą, virškinimo traktą ir uodegą. Pardavimui skirtoms krevetėms uodega dažnai paliekama dėl geresnės prekinės išvaizdos. Dažniausi paruošimo būdai yra virimas, kepimas, skrudinimas, kepimas ant grotelių.
 
Krevetės užima svarbią vietą Rytų Azijos, [[Viduržemio jūros virtuvė|Viduržemio šalių]] ir kitų šalių nacionalinėse virtuvėse. Jos valgomos su įvairiais garnyrais, dažnai - – [[ryžiai]]s. Europoje šie vėžiagyviai yra svarbi ispaniškos [[Paelja|paeljos]], itališko ''[[cacciucco]]'', portugališko ''[[caldeirada]]'' ir kitų patiekalų sudėtinė dalis. Azijoje krevetės labai dažnai naudojamos įvairiuose [[Kario troškinys|kario troškiniuose]].
 
== Fosilijos ==
[[FileVaizdas:Lysmata debelius.JPG|thumb|250px|right|''[[Lysmata debelius]]'' – -„ugninė "ugninė krevetė"krevetė“, namų akvariumuose populiari krevetė]]
Iki dabar rastos tik 57 išnykusių krevečių rūšių [[Fosilija|fosilijos]].<ref>http://rmbr.nus.edu.sg/rbz/biblio/s21/s21rbz1-109.pdf</ref> Ankstyviausios jų yra iš ankstyvojo [[Juros periodas|Juros]] bei [[Kreida (periodas)|Kreidos]] periodų ir nepriskiriamos nei vienai dabartinei krevečių [[Šeima (biologija)|šeimai]].<ref>http://si-pddr.si.edu/dspace/bitstream/10088/5471/2/SCtZ-0131-Lo_res.pdf</ref>
 
== Akvariumai ==
 
Kai kurias krevečių rūšis yra populiaru laikyti namų [[Akvariumas|akvariumuose]]. Kai kurios laikomos tik dėl grožio, kitos - – ir dėl naudos akvariumo [[Ekosistema|ekosistemai]] (šalina [[Dumbliai|dumblius]], atliekas).
 
Iš gėlavandenių krevečių, dažniausiai laikomos [[Bambukinė krevetė|bambukinės krevetės]] (gentis ''Atyopsis''), vyšninė krevetė (''Neocaridina heteropoda''), stiklinės krevetės (gentis ''Palaemonetes'') ir japoniškoji pelkių krevetė (''Caridina multidentata''). Pastarąją pirmasis akvariume auginti pradėjo žymus japonų akvariumistas Takashi Amano.
 
Labiausiai [[Jūrinis akvariumas|jūriniuose akvariumuose]] paplitusios krevetės yra [[Krevetės sanitarai|krevetė sanitaras]] ''[[Lysmata amboinensis]]'' bei [[Koraliniai rifai|koraliniuose rifuose]] gyvenantys arlekinai (gentis ''Hymenocera'').
Eilutė 39:
== Nuorodos ir šaltiniai ==
 
<references />