Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 896 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: av:КъечӀчӀ)
==Blužnis ==
'''Blužnis''' ({{la|lien}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų organas, kuris yra pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120-250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. YraBlužnis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp [[skrandis|skrandžio]] dugno ir [[diafragma|diafragmos]]., visųIX, pusiųX blužnįir dengiaXI pilvaplėvėšonkaulių. ĮgaubtajameĮgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, prokurių kuriuossrityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies [[Arterija|arterijos]] šakos, [[Vena|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas|nervai]].
 
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė,kuri nuosu kuriospertvaromis įsudaro organo gilumą įsiskverbia pertvaros –blužnies '''trabekulės'stromą''. Kapsulė ir pertvaros sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima'''.
 
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys - vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama ''raudonąja pulpa''.
Blužnis gamina imunines ląsteles (limfocitus, [[makrofagas|makrofagus]]) ir valo [[kraujas|kraują]] nuo kenksmingų medžiagų (blužnies pagaminti [[antikūnis|antikūnai]] sąveikauja su svetimais baltymais, vadinamais antigenais, ir sudaro kompleksus, kuriuos sunaikina [[makrofagas|makrofagai]]), ardo nepilnaverčius [[raudonasis kraujo kūnelis|eritrocitus]].
 
 
Blužnis dažniausiai padidėja, kai sergama imuninėmis ar [[kraujas|kraujo]] ligomis. Žmonės, kuriems pašalinta blužnis, turi silpnesnę imuninę sistemą.
 
[[File:BLUZNIS2.gif|thumb|Paviršiai ir kraštai]]
 
 
{| border=1
|+ Blužnies paviršiai ir kraštai
! Angliškai || Lotyniškai || Lietuviškai
|-
| [[Anterior border]] ||align=center| [[Margo anterior]] ||align=center| [[Priekinis kraštas]]
|-
| [[Posterior border]] ||align=center| [[Margo posterior]] ||align=center| [[Galinis kraštas]]
|-
| [[Pancreatic surface]] ||align=center| [[Facies pancreatica]] ||align=center| [[Kasos paviršius]]
|-
| [[Gastric surface]] ||align=center| [[Facies gastrica]] ||align=center| [[Skrandžio paviršius]]
|-
| [[Renal surface]] ||align=center| [[Facies renalis]] ||align=center| [[Inkstų paviršius]]
|-
| [[Colic surface]] ||align=center| [[Facies intestini crassi]] ||align=center| [[Storosios žarnos paviršius]]
|}
 
 
 
===BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS===
 
{| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" align="center"
|+'''Blužnies sandara - funkcijos'''
|-
! style="background:#efefef;" | Vieta
! colspan="2" style="background:#ffdead;" | Funkcijos + sandara
|-
| [["Raudonoji pulpa"]]
|style="border-bottom:3px solid grey;" | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius.
| style="border-bottom:3px solid grey;" |Sudaryti iš blužninių retikulinių gijų.
|-
| style="border-bottom:3px solid grey;" | [["Baltoji pulpa"]]
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją.
| style="border-bottom:3px solid grey;" |Susideda iš vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai.
|-
|}
 
 
[[File:Bluznis.jpg|thumb|Blužnies mikroskopinis vaizdas]]
 
 
[[Svarbiausios funkcijos]]
* Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
* Imunitetas (imuninis organizmo atsakas)- '''antikūnų''' gamyba.
* Blužnyje gaminamas ''opsinas'' (šviesai jautrus baltymas), ''properdinas'' (kraujo plazmos baltymas), ''tuftsinas'' (imuninės sistemos tetrapeptidas).
* Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus '''hemopoezės''' (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
* Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
* Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių ( trombocitų) kaupykla.
 
 
[[Pašalinus blužnį]]:
* Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
* Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).
 
====Sutrikimai ir ligos====
Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios.
Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.
 
 
 
=====Nuorodos=====
 
[[en.wikipedia.org/wiki/Spleen]];
R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6;
http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html;
http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml
 
{{Žmogaus anatomija|Limfinė sistema}}
1

pakeitimas