Istoriografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmosios [[Chronologija|chronologijos]] atsirado dar [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] ir [[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]], tačiau jų sudarytojų vardai mums nežinomi.

 

Istoriografija prasideda Graikijoje nuo Hekatėjo Miletiečio ir Herodoto. Herodotas aiškina, kodėl ėmėsi rašyti savo Istoriją: tam, kad žmonių žygdarbiai nepasimestų amžių glūdumoje. Jis norėjo išlaikyti atmintį apie graikų ir barbarų žygius. Kitų Antikos istorikų kūrybos motyvai kitokie. Pvz., Tukididas siekė parodyti amžiną kovą už valdžią, kuri jo nuomone buvo esminis žmogaus prigimties bruožas.

 

 

Polibijus tvirtino, kad pasaulio istorijos galutinis ir aukščiausias vystymosi taškas yra Romos imperija; savo knygas jis rašė, nes manė, kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime. Titas Livijus istorijoje ieškojo "modelio mums ir mūsų šaliai".

 

{{Commons|Category:Historians|no=T}}

 

[[Kategorija:Istoriografija]]

 

[[arz:التأريخ]]

[[hr:Historiografija]]

[[id:Historiografi]]

[[it:Storiografia]]

[[ja:歴史学]]