Antonov A-40: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antonov A-40 Krylya Tanka''' buvo „skrendantis tankas“, [[tankas|tanko]] ir [[sklandytuvas|sklandytuvo]] hibridas. Jis buvo kuriamas [[desantas|desantui]]. [[1942]] metais pagaminto [[prototipas|prototipo]] bandymai buvo nesėkmingi. Ši mašina dar vadinama ''A-40T'' arba ''KT''.

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[lengvasis tankas|lengvieji tankai]] dalyvaudavo desante. Juos nuleisdavo su [[parašiutas|parašiutais]], o kai kada iš keleto metrų aukščio tiesiog numesdavo (tankas riedėdavo neutralia pavara kol sustodavo). Tačiau taip pristatant tokiu būdu, įgulos turėjo parašiutais nusileisti atskirai, vėliau gaištant laiką tankui surasti bei rizikuojant, jog komanda gali būti sunaikinta dar prieš pasiekdama savo tanką. Todėl buvo bandoma pristatytipritvirtinti tankus didžiuliuose sklandytuvuose, kurkad jiebūtų galėjogalima nusileistijuos nuleisti kartu su įgula.

Antonov A-40 buvo labiau ambicingas projektas: užuot stačius sklandytuvą, tankui [[T-60]] buvo pritvirtinti sparnai bei uodega, paverčiant jį sklęsti galinčia mašina. Atsikabinęs 20-26 20–26 km nuo atakos vietos bei nutūpęs kovos lauke, tankas turėjo numesti sparnus ir per kelias minutes būti pasiruošęs kovai. Lengvasis tankas svėrė 5,8 t, jo sparnai – dar apie dvi tonas. Siekiant sumažinti matmenis buvo pasirinkta [[biplanas|biplano]] konstrukcija. Rengiant prototipą, tankas buvo kiek tik įmanoma palengvintas, nuimant dalį [[amunicija|amunicijos]], šarvų ir paliekant tik labai nedaug kuro. Pilotas-vairuotojas turėjo vairus ir [[eleronas|eleronus]] mašinai ore valdyti, vėliau galėjo numesti sparnus iš jos neišeidamas.

Buvo atlikti keli šios mašinos bandymai, iš pradžių pakylant vos keletą metrų ir pirmiausia tikrinant ar tanko [[šasi]] gali atlaikyti pakilimui reikalingą 116 km/val greitį (įprastinis šio tanko greitis ant žemės 45 km/val), toliau aptakumą bei valdymo sistemas.<ref>[http://redtanks.bos.ru/kt.htm Испытания «летающего» танка КТ]</ref>. 1942 m. [[rugpjūčio 7]] d. įvykusio ilgesnio skridimo metu, tanką pilotavo žinomas sklandytuvų pilotas-bandytojas Sergei Anokhin. [[Tupolev TB-3]] [[bombonešis|bombonešiui]] su keturiais sustiprintais 970 AG varikliais pavyko pakelti tanką-sklandytuvą nuo žemės, bet jo oro pasipriešinimas buvo per didelis. Lėktuvo varikliai greitai perkaito ir gelbėjantis nuo katastrofos, tanką teko atkabinti pakilus vos 40 metrų. Pilotui pavyko jį nutupdyti greta buvusiame lauke kur jis, kaip planuota, atskyrė sparnus ir tanku parvažiavo į bazę. Buvo aišku jog tempiantis lėktuvas nepakankamai galingas, tačiau galingesnis tuo metu buvo vientik [[Pe-8]], kurių iš viso turėta tik 80, jie buvo reikalingi tolimam [[Berlynas|Berlyno]] bombardavimui. Nesant pakankamai galingo lėktuvo, tolesnius bandymus teko nutraukti.