'''Aleksejus Michailovičius''' (gimė - [[1629]] m. [[kovo 19]] d. [[Maskva]]; mirė - – [[1676]] m. [[sausio 29]] d. ten pat) - – Rusijos caras ([[1645]]-–[[1676]]).
== Biografija ==
Romanovų dinastijos. Petro I tėvas. Iki [[1661]] m. už Aleksejų valdė jo auklėtojas ir giminaitis B. Morozovas. Aleksejaus laikais iš luominės monarchijos ėmė formuotis absoliutinė. [[1649]] m. priimtas Teisynas visiškai įteisino valstiečių baudžiavinę padėtį, išplėtė bajorų teises. Dėl Aleksejaus fin.finansinės politikos ir stiprinamos social.socialinės priespaudos kilo sukilimai Maskvoje ([[1642]]-–[[1662]]), Naugarde ir Pskove ([[1650]]), S. Razino sukilimas ([[1670]]-–[[1671]]). Didžiausias Aleksejaus užs.užsienio politinis laimėjimas - – Ukrainos prijungimas prie Rusijos ([[1654]]). Dėl Ukrainos ir galimybės prieiti prie Baltijos j.jūros [[1654]] m. Aleksejus pradėjo karą su LLV, okupavo Didelędidelę LDK dalį (Vilnių, Kauną, Gardiną), planavo LDK paversti Rusijos provincija. Karui ne visai pasisekus pasirašė ''Androsovo paliaubas'' ([[1667]]).<ref>{{VLE|I|317||Aleksejus Michailovičius}}</ref>
