Notangai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Notangai''' (prūs. ''notangi''; {{de|Natanger}}) - viena iš vienuolikos [[prūsai|prūsų]] grupių, gyvenusi [[Notanga|Notangoje]], kurios didžioji dalis dabar yra [[Rusija|Rusijos]] eksklave [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] (iki 1945
Manoma, kad XIII a. [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] riteriams pradėjus kryžiaus žygius prieš prūsus, teritorijoje tarp [[Prieglius|Priegliaus]] ir [[Alna (upė)|Alnos]] gyveno apie 15 000 žmonių.<ref name=el>Simas Sužiedėlis, ed (1970-1978). "Notanga". ''Encyclopedia Lituanica''. IV. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 101-102.</ref> Natangų žemės šiaurėje ribojosi su [[sembai]]s, rytuose su [[nadruviai]]s, pietuose ir pietryčiuose - su [[bartai]]s, vakaruose - [[varmiai]]s, o šiaurės vakaruose notangų žemes skalavo [[Aistmarės]]. Manoma, kad notangai kalbėjo notangų tarme, priklausiusia [[prūsų kalba]]i.
Eilutė 6:
Notangai pirmą kartą paminėti 1238 m. sutartyje tarp teutonų riterių ir Pomeranijos kunigaikščio Sventapelkio II (''Świętopełk II'')<ref name=el/> 1249 m. [[Christburgo sutartis]], kuri užtikrino asmeninę naujai pakrikštytų krikščionių laisvę, apėmė ir notangus. Tačiau sutartis neišsprendė giluminių konflikto priežasčių, ir 1249 m. lapkričio mėnesį įvykusiame ''Krücken'' mūšyje notangai išžudė 54 riterius.<ref>Urban, William (2000). ''The Prussian Crusade'' (2nd ed.). Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center. p. 242.</ref> Pergalė buvo trumpalaikė, Ordinas per porą metų atsigavo ir pratęsė savo kryžiaus žygį. 1255 m. jie Priegliaus žiotyse, tiesiai ant sienos tarp Notangos ir Sembos, pastatė [[Kenigsbergas|Kenigsbergą]] (Karaliaučius, dabartinis [[Kaliningradas]]).
[[Didysis prūsų sukilimas|Didžiojo prūsų sukilimo]] metu (1260-1274) notangai vadu išsirinko Vokietijoje pasimokiusį [[Herkus Mantas|Herkų Mantą]]. Pradžioje sukilimas buvo sėkmingas, jie sumušė Ordino riterius [[Pokarvio mūšis|Pokarvio]] ir [[Liubavos mūšis|Liubavos mūšiuose]]. Tačiau sukilėliams nepasisekė užimti mūrinių kryžiuočių pilių, ir sukilimas pralaimėjo. Žymiausias prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas buvo sugautas ir pakartas (1273 m.). Notangų kilmingieji pasidavė vokiečiams, kurie pažadėjo privilegijų ir neliesti jų
<br />Paskutinį kartą notangai sukilo vadovaujami Sabyno ir Stantos 1795 m.<ref name=el/>
Notangoje apsigyveno daug kolonistų, bet notangai išlaikė savo kalbą ir papročius iki XVII a. XVII a. pabaigoje ar
== Nuorodos ==
| |||