Vėluvos apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vėluvos apskritis'''({{de|Landkreis Wehlau}})  – [[1818]]-–[[1871]]  m. [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-1871–[[1918]]  m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1918-1918–[[1933]]  m. [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]], 1933-1933–[[1945]]  m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardos]] administracinis teritorinis vienetas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Sudaryta po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] per [[1815]]-–[[1818]]  m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras - – [[Vėluva]].

Vėluva  – sena [[prūsai|prūsų]] [[notangai|notangų]] žemė. Ją [[1255]]  m. užėmė Vokiečių ordinas ir pastatė kelias pilis buvusių notangų pilių vietose. [[1347]]  m. ir [[1376]]  m. kraštą buvo užėmusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] kariuomenė. Vėluvoje [[1362]]  m. pakrikštytas Kęstučio sūnus [[Vaidotas]].

Kraštas pasižymėjo duoninių javų derliais, veikė keliolika malūnų ir kepyklų. Vėliau Vėluvos žemė garsėjo čia auginamais [[trakėnai|trakėnų]] veislės [[Arklys|žirgais]], veikė keli dideli jų žirgynai, buvo rengiami žirgų turgūs. 1894  m. nutiestas geležinkelis [[Šepučiai]]-[[Eitkūnai]] ir Prūsijos valstybinis plentas.

Apskrityje buvo [[Alna (miestas)|Alnos]], [[Tepliava|Tepliavos]] ir Vėluvos miestai, 112 gyvenviečių ir 3 valstybiniai dvarai. [[1938]]  m. tik kelios gyvenvietės buvo pervadintos vokiškais vardais.

Didelė dalį gyventojų sudarė valstiečiai [[laukininkai]]. Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo [[1885]]  m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:<ref> [http://www.geschichte-on-demand.de/wehlau.html Rinkimų istorija] </ref>

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, [[1825]]  m. Vėluvos apskrityje lietuviškai kalbėjo daugiau, kaip pusė gyventojų, [[1852]]  m. apie 38 %, [[1890]]  m. apie 25 % žmonių.