'''Mansiai''' (seniau vadinti vogulais) - – [[Sibiras|Sibiro]] tauta, gyvenanti [[Obė]]s baseine, daugiausia [[Chantų Mansija|Chantų Mansių autonominėje apygardoje]]. Dar keli šimtai žmonių gyvena likusioje [[Tiumenės sritis|Tiumenės srityje]], [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko srityje]]. Kalba [[ugrų kalbos|ugrų kalbų]] grupei priklausančia [[mansių kalba]], nors jau 60 % mansių savo gimtąją kalbą laiko rusų.
Senovėje gyveno [[Uralo kalnai|Uralo]] rytinėse pašlaitėse tačiau XI-XIVXI–XIV a. juos gilyn į Obės baseiną išstūmė [[komiai]] ir [[rusai]]. XVI a. rusams pradėjus Sibiro kolonizaciją mansiai buvo priversti trauktis į šiaurę ir rytus, pradėjo asimiliuotis. XVIII a. formaliai atversti į krikščionybę, nors tebesilaikė savo tikėjimo papročių. [[Permės kraštas|Permės krašte]], Čanveno oloje rasta buvusi mansių šventykla. Mansių gyvenimo būdas itin pakito tarybiniais metais ([[kolektyvizacija]], [[urbanizacija]]).
Mansių tradicinis tikėjimas - – [[šamanizmas]], kuriame svarbus [[protėvių kultas]], [[rudasis lokys|lokio]] kultas. Svarbiausia dievybė - – dangaus viešpats Num Torumas. Turi turtingą folklorą ir mitologiją. Verčiasi žvejyba, medžiokle, [[elnininkystė|elnininkyste]], žemdirbyste, gyvulininkyste. Mansių kultūroje ir buityje labai svarbią vietą užima [[sibirinė pušis]] (kedras) - – [[kedro riešutas|riešutai]] renkami maistui, šaknys - – pynimui, mediena - – statybai, įrankių gamybai. Pastatai būdavo pastovūs (žieminiai) ir laikini [[čiumas|čiumai]].
