Maironis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Maironis''' (tikroji pavardė '''Jonas Mačiulis''', [[1862]]  m. [[spalio 21]] d. [[Pasandravys|Pasandravio]] dvare, [[Šiluvos valsčius|Šiluvos valsčiuje]], [[Raseinių apskritis |Raseinių apskrityje]].  – [[1932]]  m. [[birželio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – kunigas, profesorius; [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX]] a. lietuvių [[romantizmas|romantizmo]] poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.

Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, [[1873]]  m. įstojo į [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|Kauno gimnaziją]], kurią baigė [[1883]]  m. 1883–[[1884]]  m. studijavo literatūrą [[Kijevas|Kijevo]] universiteto istorijos ir filologijos fakultete. [[1884]]  m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. [[1888]]  m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus [[Sankt Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kurią baigė [[1892]]  m.

[[1893]]–[[1894]]  m. ir [[1909]]–[[1932]]  m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, [[1909]]–[[1932]]  m. seminarijos rektorius. [[1894]]–[[1909]]  m.  – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo [[1903]]  m.  – teologijos daktaras. [[1922]]–[[1932]]  m. [[VDU|Kauno universiteto]], (nuo [[1930]]  m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]]) Moralinės teologijos katedros vedėjas. [[1923]]–[[1924]]  m. šiame universitete dėstė lenkų literatūrą. 1932  m. suteiktas [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] garbės daktaro vardas.

Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius [[poezija|eilėraščius]] jaunas poetas rašė [[lenkų kalba]]; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis  – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė [[Juozas Naujalis]], [[Česlovas Sasnauskas]].

[[1885]]  m. ''Žvalionio'' slapyvardžiu [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). [[1891]]  m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga  – „Lietuvos istorija, arba [[apsakymas|apsakymai]] apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta ''Stanislovo Zanavyko'' slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.

Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. ''Maironio'' slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. [[1895]]  m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.gorila gorila gorila

Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai  – [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]], J. Kraševskio, J. Slovackio, [[Aleksandras Puškinas|Aleksandro Puškino]], [[Michailas Lermontovas|Michailo Lermontovo]], taip pat kunigų seminarijos dėstytojo [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] „Anykščių šilelis“.

Po [[1905]]–[[1907]]  m. revoliucijos sumažėjo poeto kūrybinis aktyvumas.

* Rinkinys „Pavasario balsai“  – [[1895]]  m.;

* Istorinė [[drama|draminė]] trilogija „Kęstučio mirtis“ ([[1921]]  m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ ([[1925]]  m.) ir „Didysis Vytautas  – karalius“ ([[1930]]  m.).

** „Lietuva“  – [[1888]]  m. (neišspausdinta);

** „Tarp skausmų į garbę“  – [[1895]]  m. (S. Garnio slapyvardžiu.):

** „Raseinių Magdė“  – [[1909]]  m.;

** „Mūsų vargai“  – [[1920]]  m.;

** „Kame išganymas“  – [[1895]]  m.;

** „Nelaimingos Dangutės vestuvės“  – [[1930]]  m.;

** „Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“  – [[1906]]  m.;

** „Trumpa visuotinės literatūros istorija“  – [[1926]]  m.:

** Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“  – [[1891]]  m.;

** Vertimai  – Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, [[Rigveda|Rigvedos]] himnų.