: ''Šis straipsnis apie senovės baltų žemę. Šiaulių žeme XVIII a. pabaigoje dar trumpai vadinta [[Šiaulių apskrities istorija|Šiaulių apskritis]]''
{{Regionasm
| Spalva = Yellow
Eilutė 18:
| Pastaba =
}}
'''Šiaulių žemė''' – senovės [[Lietuva|Lietuvos]] sritis. Vakaruose siekė [[Knituva|Knituvą]], pietuose – dykrą, buvusią tarp [[Tendžiogala|Tendžiogalos]] ir [[Dubysa|Dubysos]] žemupio, rytuose – [[Upytės žemė|Upytės žemę]], šiaurėje – [[Žiemgala|Žiemgalą]].
== Istorija ==
Žemė minima Livonijos ordino [[1254]] m. dokumente, kuriuo [[Livonijos ordinas]] ir [[Rygos arkivyskupas]] pasidalijo užkariautas žemes. XIV a. Šiaulių žemę mini [[Vartbergės kronika]], taip pat [[Henekės kronika]] (kaip ''terra Sauleorum''). [[1348]] m. kronikininkas Henekė aprašo kryžiuočių žygį ir nurodo, kad Šiaulių žemė buvo tarp [[Mūša|Mūšos]] aukštupio ir [[Dubysa|Dubysos]]. Čia stovėjo svarbiausios Šiaulių žemės pilys – [[Businė]], [[Ceila]], [[Dubysos pilis]].
Istoriko Gudavičiaus teigimu remiantis toponimais, Šiaulių žemę XIII a. valdė [[Bulaičiai]], kurių žinomi trys kunigaikščiai - – Vismantas, Edivilas ir Sprudeika. Tarp jų Vismantas turėjo žmoną [[Morta|Mortą]], kurią vėliau atėmė [[Mindaugas]] ir padarė savo žmona.
XVI a. Šiaulių žemės teritorijoje įsikūrė [[Šiaulių valsčius]], vėliau – [[Šiaulių pavietas]].
