Dūlėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atstatyta versija 3537744, kuri sukurta 2011-09-18 16:12:51 naudotojo Luckas-bot (naudojant popups) |
|||
Eilutė 9:
:: CO<sub>2</sub> + H<sub>2</sub>O ⇌ H<sub>2</sub>CO<sub>3</sub>
:: H<sub>2</sub>CO<sub>3</sub> + CaCO<sub>3</sub> ⇌ Ca(HCO<sub>3</sub>)<sub>2</sub>
=== Hidratacija ===
eilutė 17 ⟶ 16:
Kai kurios uolienos, absorbuodamos vandenį, padidėja iki 16 kartų (pavyzdžiui, [[molio skalūnas]], kuriame yra [[montmorilonitas|montmorilonito]] ar [[bentonitas|bentonito]]).
=== Hidrolizė ===
Hidrolizė vyksta uolienose, kuriose yra tokių mineralų kaip [[piroksenas]], [[amfibolas|amfibolai]] ar [[feldšpatas|feldšpatai]]. Šie mineralai skyla, paveikti rūgštingo vandens ir suformuoja naujus mineralus – [[kaolinitas|kaolinitą]] ir [[kvarcas|kvarcą]], o ištirpusius vandenyje jonus nusineša vandens srautas.
=== Oksidacija ===
Deguoninėje aplinkoje labai dažnai pasitaiko oksidaciniai procesai. Geriausias šio proceso pavyzdys galėtų būti dvivalentės geležies mineralų virtimas trivalentės geležies mineralais ([[limonitas|limonitu]], [[getitas|getitu]] ar [[hematitas|hematitu]]).
=== Rūgštys ===
Sieros ar azoto junginiai, ištirpę lietaus vandenyje suformuoja rūgščius lietus. Taip pat mikroorganizmai ir augalai dirvožemyje gamina įvairias organines rūgštis. [[Rūgštus lietus]] ar dirvožemio organinės rūgštys yra chemiškai aktyvios ir gali suardyti uolienas.
== Mechaninis dūlėjimas ==
| |||