'''Leopoldas II''' ({{fr|Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel}}, [[1901]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Briuselis]] – [[1983]] m. [[rugsėjo 25]] d. [[Lakenas]] prie Briuselio) – [[1934]]-–[[1951]] m. ketvirtasis [[Belgijos karalius]].
== Biografija ==
Tėvas Belgijos karalius [[Albertas I Belgas]]. Žmonos [[Astrida Švedė]] ([[1905]]–[[1935]] m.), [[Liliana Baels]] ([[1916]]–[[2002]] m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Žozefina Šarlotė ([[1927]]–[[2005]] m.), [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] didžioji kunigaikštienė, [[Boduenas I Belgas|Boduenas]] ([[1930]]–[[1993]] m.), [[1951]]–[[1993]] m. Belgijos karalius, [[Albertas II]] (g. [[1934]] m.), Belgijos karalius, iš antrosios: [[Aleksandras Belgas|Aleksandras]] (g. [[1942]] m.), Marija Kristina (g. [[1951]] m.) ir Marija Esmeralda (g. [[1956]] m.)
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyvis. [[1936]] m. [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenei]] užėmus [[Reino žemė|Reino žemę]] jo iniciatyva [[Belgija]] išstojo iš Lokarno paktą pasirašiusių šalių ([[Vokietija]], [[Prancūzija]], Belgija, [[Italija]] ir [[Didžioji Britanija]]) grupės. Tikėdamasis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paramos būsimame kare su Vokietija, rėmė gynybinės linijos nuo [[Antverpenas|Antverpeno]] iki [[Namuras|Namuro]] statybą. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje vadovavo Belgijos kariuomenei, su ja Vokietijos karinių pajėgų buvo apsuptas ir pasidavė. Iki [[1944]] m. internuotas savo pilyje prie Briuselio, vėliau, iki karo pabaigos – [[Austrija|Austrijoje]].
Dėl jo atsisakymo prisidėti prie Belgijos emigracinės vyriausybės [[London]]e daugelio įtartas išdavyste; [[1944]] m. [[Belgijos parlamentas]] paskyrė jo brolį Karolį regentu. [[1945]]-–[[1950]] m. gyveno [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Per [[1950]] m. referendumą jam buvo leista grįžti į šalį, bet atvykus kilo opozicijos maištai. Jis atsisakė sosto sūnaus [[Boduenas I Belgas|Bodueno]] naudai ir gyveno Lakene.<ref>{{VLE|XII|20||Leopoldas III Belgas}}</ref>
