Durpės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Peat artisanal exploitation.jpg|thumb|Durpės]]
'''Durpės''' – organinė degioji nuosėdinė [[uoliena]], susidariusi iš [[pelkė|pelkių]] augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Natūralios durpės pagal struktūrą skirstomos į plaušines (mažai susiskaidžiusias) ir amorfines (gerai susiskaidžiusias). Pagal susidarymo sąlygas, durpės skirstomos į tipus (žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines) bei potipius (raistines, plynraistines ir plynines).
Ši uoliena dideliais kiekiais randama [[Rusija|Rusijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir kitose šalyse, kurios yra palyginti aukštose [[platuma|platumose]]. Įmonė kasanti durpes arba vieta, kur jos kasamos vadinama [[durpynas (įmonė)|durpynu]].▼
Durpės formuojasi [[pelkė]]se. Daugiau kaip 80 % pelkių galima rasti didesnį ar mažesnį durpių sluoksnį. Durpės dengia apie 3 % [[Žemė]]s paviršiaus. Lietuvoje durpės sudaro 6,4 % šalies ploto, [[Estija|Estijoje]] - 22 % , [[Suomija|Suomijoje]] - 33 %. Esant palankioms sąlygoms durpės per ilgą geologinį laikotarpį virsta [[lignitas|lignitu]], o vėliau ir [[akmens anglis|akmens anglimi]]. Durpės naudojamos [[kuras|kurui]], žemės ūkyje - [[kraikas|kraikui]], o perpuvusios – dirvoms tręšti. Spalva – tamsiai ruda.
▲Ši uoliena dideliais kiekiais randama [[Rusija|Rusijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir kitose šalyse, kurios yra palyginti aukštose [[platuma|platumose]]. Įmonė kasanti durpes arba vieta, kur jos kasamos vadinama [[durpynas (įmonė)|durpynu]]. Dažniausiai perdirbamos mechaniniu arba cheminiu būdu. Pastaruoju būdu pedirbant gaunamas durpių puskoksis, durpių [[dujos]], [[amoniakas]], [[acto rūgštis]], durpių [[spiritas]] ir kiti produktai. Kai kurios durpių rūšys dėl antispetinių savybių gali būti vartojamos [[medicina|medicinoje]].
[[Lietuva|Lietuvoje]] aptikta daugiau nei 40 rūšių durpių. Labiausiai paplitę žemapelkinės durpės, kurios sudaro apie 60 % visų durpių išteklių. Iš jų daugiausia randama raistinio potipio alksninės rūšies durpės. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % durpių išteklių. Iš jų gausiausią dalį sudaro plyninės durpės, tarp kurių vyrauja fuskuminė rūšis.{{šaltinis|{{VLE|V|224-225||Durpės}}}}
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Commonscat|Peat}}
| |||