|
'''Neopagonybė''', '''Naujoji pagonybė''' - – terminas, kuriuo apibūdinama daug įvairių naujųjų [[religija|religijų]], ypač tos, kurios vienaip ar kitaip susijusios ar remiasi senosiomis religijomis, apibrėžiamomis kaip [[pagonybė|pagoniškos]]. Neopagoniškos tradicijos pasižymi didele įvairove. Kai kurių neopagonių tikėjimai yra šiuolaikinės kilmės, kiti stengiasi atkurti, rekonstruoti istorines pagonybės formas arba teigia, kad tradicija nenutrūko ir tęsiasi iki šių dienų.
Neopagonybė yra šių laikų fenomenas, išsivystęs iš [[XIX amžius|XIX amžiaus]] [[romantizmas|romantinių]] judėjimų.
== Terminologija ==
Žodis ''pagonis'' kilęs iš [[lotynų kalba|lotyniško]] ''paganus'', reiškiančio "kaimietį"„kaimietį“, "iš„iš kaimo"kaimo“. Plintant [[krikščionybė|krikščionybei]], miestai greičiau perėjo prie šios religijos, tačiau kaimo vietovėse senieji papročiai išsilaikė ilgiau. Todėl "paganus"„paganus“ įgavo neigiamą reikšmę ir imtas vartoti apibūdinant [[politeizmas|politeistines]] religijas, kurių vis dar laikėsi neišsilavinę valstiečiai.
Terminą "neopagonis"„neopagonis“ vartoja ir akademikai, ir patys šių religijų išpažinėjai. Žodis "pagonis"„pagonis“ vis dar taikomas "nereligingam"„nereligingam“, "nuo„nuo tikrojo tikėjimo nukrypusiam"nukrypusiam“ žmogui įvardyti, tačiau kai kurios neopagonių grupės stengiasi suteikti jam neutralų atspalvį. Įvardijant šiuolaikines religines grupes "neopagoniškomis"„neopagoniškomis“, galima atskirti jas nuo istorinių, senųjų grupių. Tačiau šio termino vengia vadinamieji "rekonstrukcionistai" -„rekonstrukcionistai“ – tie, kurie stengiasi atkurti ir atgaivinti senąsias istorines religijas. Jie dažniau vartoja žodžius "politeistai"„politeistai“, "gamtameldžiai"„gamtameldžiai“, "senojo„senojo tikėjimo atstovai"atstovai“ ir įvairius specifinius tikėjimo išpažinėjus žyminčius terminus. Dalis rekonstrukcionistų nenori būti priskiriami prie neopagonių.
== Istorija ==
Neopagonybės ištakos siekia [[renesansas|renesansą]], kai buvo iš naujo susidomėta [[senovės Graikija|graikų]] ir [[Romos imperija|romėnų]] religijomis. [[XVIII amžius|XVIII a.]] pabaigoje prasidėjus romantiniams judėjimams, atgyja susidomėjimas literatūra senosiomis germanų kalbomis, o XIX a. - – ir germanų religijomis bei [[vikingai|vikingų]] kultūra ([[Britų salos|britų salose]] ir [[Skandinavija|Skandinavijoje]]). [[Vokietija|Vokietijoje]] išaugo tautinis ''Völkisch'' judėjimas. Neopagonybės iškilimui įtakos turėjo ir romantikų susidomėjimas [[folkloras|folklorine]] medžiaga bei [[okultizmas|okultizmu]] ir [[nacionalizmas|nacionalizmo]] bangos<ref>Hutton, Ronald (2001). The Triumph of the Moon: A History of Modern Pagan Witchcraft. ISBN 0-19-285449-6. p.22</ref>
== Išnašos ==n
<div class="references-small"> <references/> </div>
|
