Virvelinės keramikos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Virvelinės keramikos kultūra, paplitusi didelėje teritorijoje ir puoselėta daugelio joje ir dabar gyvenančių tautų protėvių, per amžius įgijo keletą krypčių, kurios gali būti laikomos atskiromis kultūromis. [[Baltijos šalys]]e jos gyvenvietės yra išsidėstę paupiuose, todėl ji užgožėneužgožė vietinės miškų neolito - [[Narvos kultūra|Narvos kultūrąkultūros]], tačiau darjos labiaupatyrė buvosudėtingą, paplitusitebetyrinėjamą [[žvejyba]]abipusę įtaką. VeikiausiaiLaikoma, kad tik paveikti virvelininkų šiųvietinių kultūrų žmonės tapogalutinai indoeuropiečiais irsuformavo [[baltai|baltus]]s žemdirbystės paplitimo laikotarpiu. Virvelininkai buvo masyvūs ilgagalviai, o vietiniai gyventojai - labiau apvaliagalviai. Prie pačios [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] išsiskiria [[Pamarių kultūra]], jos įtakos zona susidarė tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Dauguva|Dauguvos]] upių. Manoma, kad tuomet pradėjo išsiskirti vakariniai baltai. Pamarių kultūros kapuose randamos jau abiejų tipų hibridinės formos.<ref>{{VLE|II|516|[[Rimutė Rimantienė]]|Virvelinės keramikos kultūra}}</ref>

Rytų Europoje išsiskiria [[Desnos kultūra]], [[Vidurio Padnieprės kultūra]] ir [[Fatjanovo kultūra]]. Padnieprės ir Fatjanovo A kultūros sritys palaikė mainų prekybos ryšius. Jas siejo bendras masyvaus ilgagalvio žmogaus antropologinis tipas, kuris abi šias kultūras skiria nuo piečiau Vidurio Europoje paplitusios apvalagalvių virvelinės keramikos kultūros atmainų. Centrinėje Europoje įtaką turėjo [[rutulinių amforų kultūra]]. Pasak archeologo [[Algirdas Girininkas|A.Girininko]] virvelininkų ekspansijos hipotezė į rytinę Europos dalį pastaruoju metu yra tikrinama ir kvestionuojama.