Žanas Kalvinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žanas Kalvinas''' ({{la|Calvinus}}; {{en|Calvin}}; {{fr|Cauvin}} ; [[1509]] m. [[liepos 10]] d. – [[1564]] m. [[gegužės 27]] d.) – įtakingas prancūzų teologas, [[Kalvinizmas|kalvinizmo]] pradininkas, vienas iš žymiausių [[Reformacija|Reformacijos]] veikėjų.

Jonas Kalvinas gimė Nuajone (''Noyon'', [[Prancūzija]]) vyskupo sekretoriaus šeimoje. Netrukus nuo jo gimimo [[Europa|Europoje]] ėmė plisti protestantiškasis sąjūdis. Tuo metu, kai [[Martynas Liuteris]] paskelbė savo „95 tezes“ Kalvinui buvo aštuoneri metai.

[[1533]] m. J. Kalvinas atsisakė katalikybės ir suorganizavo savo šalininkų protestantiškąją bendruomenę. Kadangi protestantai Prancūzijoje buvo persekiojami, [[1534]] m. jis pabėgo į [[Šveicarija|Šveicariją]] ir apsigyveno Bazelyje, o [[1536]] m. persikėlė į [[Ženeva|Ženevą]], kur buvo nugalėjusi Reformacija. Tačiau, susiginčijęs su [[Bernas|Berno]] miesto Reformacijos veikėjais, [[1538]] m. J. Kalvinas buvo ištremtas iš Ženevos ir tuomet apsigyveno Strasburge. [[1541]] m. jis vėl sugrįžo į Ženevą, kurią netrukus pavertė Šveicarijos Reformacijos centru. Čia jis įkūrė protestantų dvasininkų akademiją, kuri rengė reformatų evangeliką misionierius ir siuntė į visas [[Europa|Europos]] šalis. Kalvinistų verčiama, Ženevos miesto taryba [[1542]] m. patvirtino J. Kalvino parengtus „Bažnyčios nuostatus“ (''Ordonnances Ecclesiastiques''), o tai reiškė tikros teokratinės diktatūros įvedimą mieste. Buvo ne tik reformuotos bažnyčios apeigos, atsisakyta prabangos ir puošnumo, bet ir reglamentuotas miesto piliečių gyvenimas. Jiems buvo draudžiama nešioti spalvingus drabužius, lankyti teatrus, šokius ir kitas pasaulietines pramogas. Juos bausdavo net už garsesnį viešą juoką. Visa miesto valdžia faktiškai atsidūrė J. Kalvino rankose. Jis fanatiškai nepakentė kitokių religinių įsitikinimų žmonių. Jo reikalavimu Ženevos miesto taryba bausdavo mirties bausme ir tremdavo visus kitatikius. Savo žiaurumu J. Kalvinas nenusileido inkvizicijai. Vien [[1542]] – [[1546]] metais 58 žmonės buvo nubausti mirties bausme, o 76 – ištremti. Jo įsakymu [[1553]] m. buvo suimtas ir gyvas sudegintas ispanų mokslininkas „laisvamanis“ M. Servetas.

J. Kalviną stipriai veikė [[Erazmas Roterdamietis|Erazmo Roterdamiečio]] ir [[Martynas Liuteris|M. Liuterio]] idėjos. Ir pirmą spausdintą savo darbą – komentarus [[Seneka|Senekos]] traktatui „Apie romumą“ (''De clementia'') – J. Kalvinas dedikavo [[Humanizmas|humanistų]] kunigaikščiui Erazmui. Didžiausią įtaką Kalvino filosofijai ir teologijai turėjo [[Tomas Akvinietis]].