Teodora Miknevičienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1932]] m. (su pertraukomis) mokėsi [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]]. [[1942]] m. baigė [[Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas|Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą]].

[[1943]]–[[1945]] m. dirbo mokytoja [[Ramygala|Ramygaloje]], [[1945]]–[[1951]] m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. [[1951]]–[[1964]] m. [[Lietuvos dailės institutas|Lietuvos dailės instituto]] dėstytoja, [[1951]]–[[1962]] m. Keramikos katedros vedėja); nuo [[1957]] m. docentė.

Sukūrė buitinės ir dekoratyvinės keramikos: vazų {„Jūratė“ 1943]] m.), vazelių {„Vaikai“ [[1950]] m.), skulptūrėlių („Žuvys“ [[1967]] m.), lėkščių, kaukių, portretų („Sūnus“ [[1951]] m.), dekoratyvinių indų, pano (bareljefas „Avių augintoja“ [[1951]] m.), apipavidalino interjerų („Avininkystė“ ir „Kiaulininkystė“ Sąjunginė žemės ūkio paroda, Maskva, LTSR paviljonas, su [[Vaclovas Miknevičius|V. Miknevičiumi]], [[1954]] m., „Kęstutis ir Birutė“ Naujosios Akmenės cemento gamyklos kultūros rūmuose, [[1958]] m.). Kūriniams būdingos plastiškos, aptakios formos, siužetinis arba ornamentinis dekoras, redukcinė glazūra.

Nuo [[1944]] m. dalyvavo parodose. Jos kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]].<ref>{{VLE|XV|87|[[Nijolė Žilinskienė]]|Teodora Miknevičienė}}</ref>