Sofija Pšibiliauskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: 8 m. → 8 m. using AWB
Eilutė 31:
== Kūryba ==
 
Rašyti pradėjo dar [[1896 m.]], kai Sofiją Pšibiliauskienę, gyvenusią tuomet Meškių-Gadoniškių dvarelyje, aplankė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] studentas [[Povilas Višinskis]], jau iki tol lietuvių literatūrai suradęs [[Žemaitė|Žemaitę]] ir [[Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganą]]. Jis padrąsino Sofiją rašyti. 1898  m. laikraštyje [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]] pasirodė pirmasis jos apsakymas „Našlaitė“. Vėliau, pasirinkusi slapyvardę ''Lazdynų Pelėda'', rašė ir į kitus lietuvių užsienio laikraščius. Atgavus lietuvišką spaudą rašė į leidinius [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]], [[Šaltinis (Seinai)|„Šaltinis“]], [[Draugija (žurnalas)|„Draugija“]].
 
Prieštaringai ji vertino [[1905 m.]] maištą prieš carinę Rusijos valdžią, po to sekę kariuomenės tramdomieji veiksmai pesimizmą tik sustiprino. Sukilimo įvykius ji matė iš arti, nes kaimynas, [[Kairiškiai|Kairiškių]] dvaro savininkų sūnus [[Vladas Sirutavičius]], globojo šiame krašte veikusius socialdemokratų agitatorius. Nusivylimas atsispindėjo talentingame jos romane „Klaida“, kurį stipriai kritikavo socialdemokratai ir skubaus nacionalinio išsivadavimo šalininkai. „Klaida“ buvo antras romanas lietuvių literatūros istorijoje ir pirmas tokia opia, nūdiene socialine tematika.
Eilutė 52:
* Stebuklingoji tošelė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 229p.
* Ir pražuvo kaip sapnas: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 302p.
* Blūdas, arba, Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete: romanas; Klaida: romanas / J. Lindė-Dobilas, Lazdynų Pelėda. – Vilnius: Vaga, 1990. – 597p. – (Aukštupiai. Lietuvių romanas).
* Klajūnas. – Vilnius: Vaga, 1990. – 100p.
* Raštai. T.1. – Vilnius: Strazdas ir Vėgėlė, 1914. – 390p.