Sofija Pšibiliauskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: 8 m. → 8 m. using AWB |
||
Eilutė 31:
== Kūryba ==
Rašyti pradėjo dar [[1896 m.]], kai Sofiją Pšibiliauskienę, gyvenusią tuomet Meškių-Gadoniškių dvarelyje, aplankė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] studentas [[Povilas Višinskis]], jau iki tol lietuvių literatūrai suradęs [[Žemaitė|Žemaitę]] ir [[Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganą]]. Jis padrąsino Sofiją rašyti. 1898
Prieštaringai ji vertino [[1905 m.]] maištą prieš carinę Rusijos valdžią, po to sekę kariuomenės tramdomieji veiksmai pesimizmą tik sustiprino. Sukilimo įvykius ji matė iš arti, nes kaimynas, [[Kairiškiai|Kairiškių]] dvaro savininkų sūnus [[Vladas Sirutavičius]], globojo šiame krašte veikusius socialdemokratų agitatorius. Nusivylimas atsispindėjo talentingame jos romane „Klaida“, kurį stipriai kritikavo socialdemokratai ir skubaus nacionalinio išsivadavimo šalininkai. „Klaida“ buvo antras romanas lietuvių literatūros istorijoje ir pirmas tokia opia, nūdiene socialine tematika.
Eilutė 52:
* Stebuklingoji tošelė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 229p.
* Ir pražuvo kaip sapnas: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 302p.
* Blūdas, arba, Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete: romanas; Klaida: romanas / J. Lindė-Dobilas, Lazdynų Pelėda. – Vilnius: Vaga, 1990. – 597p. – (Aukštupiai. Lietuvių romanas).
* Klajūnas. – Vilnius: Vaga, 1990. – 100p.
* Raštai. T.1. – Vilnius: Strazdas ir Vėgėlė, 1914. – 390p.
|