Remigijus Songaila: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat. |
S →Biografija: Vikifikavimas, replaced: - → – (4) using AWB |
||
Eilutė 33:
== Biografija ==
[[1956]]–[[1967]] choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. N. Kazakauskienė). [[1967]]–[[1972]] choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. N. Kazakauskienės klasė). [[1975]]–[[1977]] tobulinosi Leningrado [[Nikolajus Rimskis Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] konservatorijoje (aspirantūra prof. A. Michailovo choro dirigavimo klasėje), taip pat lankė doc. J. Serebriakovo operinio
Dar studijuodamas pradėjo dirbti su chorais. [[1969]]–[[1970]] Vilniaus moterų ir vyrų chorų „Aidas“ chormeisteris, [[1970]]–[[1974]] sostinės moterų choro „Eglė" chormeisteris
Nuo [[1974]] rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1977]] muzikos mokytojų specialybės choro dirigavimo vyr. dėstytojas, nuo [[1979]] e. doc. pareigas, nuo [[1990]] docentas. [[1977]]–[[1979]] vadovavo fakultetų kameriniam chorui, [[1977]]–[[1986]] muzikos mokytojų specialybės studentų mišriojo choro chormeisteris
[[1978]]–[[1985]] Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] aukštesniosios muzikos mokyklos moksleivių choro studijos vadovas. Mišrusis choras [[1980]] respublikinės dainų šventės konkurso laureatas, o [[1985]] respublikinės dainų šventės konkurse pelnė geriausio kolektyvo vardą ir diplomą. Dirigentas chorą išmokė apie 100 skirtingų epochų ir stilių sudėtingų kūrinių, surengė nemaža koncertų, dalyavavo televizijos laidose ir įvairiuose kultūros renginiuose.
Eilutė 45:
Nuo [[1986]] R. Songaila Klaipėdos muzikos centro mišriojo choro „Gilija“ meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą atnaujino jaunais dainininkais, šiuolaikiniais ir klasikiniais kūriniais praturtino koncertines programas, daug koncertų surengė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje, svarių pergalių pasiekė tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairiuose konkursuose. Choras yra [[1987]] VII ir [[1989]] VIII [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų laureatas, [[1987]] respublikinio konkurso „Dainuoja darbo Lietuva“ laureatas, prizinė vieta laimėta [[1988]] mišriųjų chorų konkurse Jonavoje, [[1988]] ir [[1989]] sėkmingai koncertavo Vokietijos miestuose, [[1990]] tarptautinio [[Bela Bartokas|B. Bartoko]] chorų konkurse [[Debrecenas|Debrecene]] (Vengrija) diplomantas, [[1991]] folkloro ir polifoninės muzikos chorų festivalyje Cantonigros (Ispanija) laimėjo dvi trečiąsias vietas. [[1992]] IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse pelnė prizą už geriausiai atliktą [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] dainą. [[1993]] tarptautiniame chorų konkurse Llangollene (Didžioji Britanija) pelnė penktąją vietą (varžėsi 24 chorai iš įvairių pasaulio šalių). Didžiausias „Gilijos“ laimėjimas buvo [[1994]] tarptautiniame chorų konkurse Atėnuose (Graikija) – „Polifonia Athenaeum“, kur laimėjo pirmąjį prizą ir aukso medalį (konkurse varžėsi 52 pasaulio valstybių chorai). Graikijoje „Gilija" su kitais chorais ir su vietos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] Devintąją simfoniją. Klaipėdiškiai visur surengdavo ir papildomų koncertų. [[1996]] vasarą choro kamerinė grupė net 46 sakralinės muzikos koncertus surengė Vokietijos miestų katedrose ir bažnyčiose.
„Gilija“ išvarė platų muzikinės kultūros barą ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[1989]] Lietuvių išeivių muzikos festivalyje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] atliko [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] „Vytauto Didžiojo kantatą“, [[1992]] su Kauno kameriniu orkestru – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] kantatą „Davide penitente“, o [[1994]] su Klaipėdos kameriniu orkestru pirmą kartą [[Lietuva|Lietuvoje]] atliko A. Brucknerio „Requiem“. „Gilija“ dalyvavo [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse [[Vilnius|Vilniuje]] ir laimėjo trečiąją vietą. [[1994]] dalyvavo tarptautiniame religinės muzikos festivalyje [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1994]] ir [[1995]] Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose su kameriniu orkestru atliko A. Brucknerio „Requiem“ ir [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] Mišias G-dur. „Gilija“ dainavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]], [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]], [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]], V. Kudirkos ir [[Jeronimas Kačinskas|J. Kačinsko]] jubiliejiniuose koncertuose. [[1993]] m. [[rugsėjo 7]] d. su kitais Lietuvos chorais giedojo Kryžių kalne prie [[Šiauliai|Šiaulių]] popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu [[Lietuva|Lietuvoje]]. Be minėtų kūrinių, „Gilijos“ repertuare yra daugiau stambių kantatinio
R. Songaila yra parengęs choro dirigavimo specialybės studentams mokymo priemonių ir programų, spaudoje paskelbęs straipsnių, skaitęs pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavęs chorų konkursų žiuri darbe. [[1990]] ir [[1991]] buvo J. Vytuolio (Vitols) muzikos akademijos [[Ryga|Rygoje]], [[1994]] ir [[1995]] [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[1997]] Daugpilio (Latvija) pedagoginio universiteto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas. Yra Klaipėdos miesto ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Išugdė per 60 chorų dirigentų. Yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" ir Lietuvos chorų sąjungos narys. Parengė knygą apie žinomą dirigentą Klemensą Griauzdę.
| |||