Plutarchas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: ia:Plutarcho |
S Vikifikavimas, replaced: → (8), - → – using AWB |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:plutarch.gif|thumb|250px|right|Plutarchas]]
'''Mestrijus Plutarchas''' ({{gr|Πλούταρχος}}, geriau žinomas kaip '''Plutarchas'''; apie [[46]] m.
Plutarchas gimė žymioje [[Bojotija|Bojotijos]] šeimoje, Chaironėjoje, mieste, kuris buvo apie dvidešimt mylių į rytus nuo [[Delfai|Delfų]]. Jis sukūrė [[Paralelinės biografijos|Paralelines biografijas]] ir ''[[Moralia]]''.
Savo kūriniuose dažnai kalbėdavo apie save, draugus, pažįstamus. Jis gynė tradicinę buitį, [[Religija|religiją]], kitas klasikinių laikų vertybes. Jo tikslas buvo heleniškumo atgaivinimas. Išliko apie šimtą Plutarcho veikalų. Kūriniai sudaro dvi grupes: „Dorovės traktatai“ ir „Paralelinės biografijos“.
Eilutė 9:
== Paralelinės biografijos ==
Plutarchas labiausiai išgarsėjo „Paralelinėmis biografijomis“. Tai dvidešimt tris poras sudarančios po dvi sujungtos graikų ir romėnų biografijos. Skiriami du gyvenimo aprašymų tipai:
# tarsi pagal anketos klausimus parašytos biografijos, nurodančios įvairias veikėjo savybes, gyvenimo įvykius;
# [[Retorika|retorinio]] tipo biografijos, kuriose emociškai įvertinami veikėjai, peikiami arba giriami.
Plutarcho biografijos nepriklauso nei vienam tipui. Jis nesilaikė chronologijos, rubrikų, stengėsi sukurti nenutrūkstamą pasakojimą, kurio mintys juda asociatyviai.
Dramatiškos scenos kaitaliojasi su neutraliomis. Rašytojas su skaitytojais dalijasi abejonėmis, jis nėra nusprendęs geras ar blogas yra žmogus. Jo biografija – tai moralinis – psichologinis [[etiudas]], kurio pradžioje vyksta pokalbis su įsivaizduojamu pašnekovu ([[diatribė]]). „Paralelinės biografijos“ – tai pasakojimai apie valstybių veikėjų gyvenimą. Nėra poetų, filosofų, muzikantų biografijų. Keturiolika graikiškų biografijų skirtos polio veikėjams, dar trys parodyti kaip klasikinių tradicijų puoselėtojai.
Romėnų gyvenimai eina nuo seniausiųjų laikų iki respublikos pabaigos. Tai rodo Plutracho simpatijas klasikinei polio ideologijai.
Trečias originalus Plutarcho bruožas – biografijų diados (jungimas po dvi). Dauguma diadų turi bendrą įžangą ir pabaigą. Pradžioje išdėstomi veikėjų bendrumai, pabaigoje – skirtumai. Stengiamasi gretinti panašaus likimo vyrus (pvz., [[Tesėjas|Tesėją]] ir [[Romulas|Romulą]] sieja panašus istorinis vaidmuo). Plutarchas domėjosi pavergėjais romėnais, nes norėjo sujungti graikus ir romėnus, parodyti, kad romėnai nėra [[barbarai]], o graikai – niekingi. „Paralelinėse biografijose“ stengiamasi parodyti, kad graikai prilygsta romėnams ir politine veikla, ir karo žygiais, teigiama, kad romėnų laimėjimai yra graikų dvasinės kultūros pamėgdžiojimas (Poplikola – [[Solonas|Solono]] pamėgdžiotojas; [[Fabijus Maksimas]] panašus į Tukididą).
| |||