Piotras Kapica: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Piotras Kapica''' ({{ru|Пётр Леонидович Капица}}, [[1894]] m. [[liepos 9]] d. [[Kronštadtas]] -– [[1984]] m. [[balandžio 8]] d. [[Maskva]]) – rusų [[fizika]]s, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas.

[[1918]] m. baigęs [[Peterburgas|Sankt Peterburgo]] politechnikos universitetą pradėjo jame dirbti. [[1921]]-[[1934]] m. komandiruotas į [[JK|Didžiają Britaniją]]. [[1924]]-1934 m. Kavendišo laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, [[1930]]-1934 m. Londono karališkosios draugijos Mondo laboratorijos direktorius ir profesorius. [[1934]] m. grįžęs į Maskvą įkūrė Fizikos problemų institutą. [[1935]]-[[1946]] m. ir nuo [[1955]] m. šio instituto direktorius. Nuo [[1947]] m. Maskvos fizikos ir technikos universiteto profesorius. Nuo [[1955]] m. žurnalo „Žumal eksperimentalnoj i teoretičeskoj fiziki“ vyr. redaktorius.

[[1929]] m. Londono karališkosios draugijos, [[1939]] m. [[TSRS]] mokslų akademijos, [[1968]] m. [[JAV|Amerikos]] menų ir mokslų akademijos ir kitų šalių mokslų akademijos narys.

Tyrimų sritys -– [[branduolio fizika]], stipraus [[magnetinis laukas|magnetinio lauko]] kūrimo technika, žemųjų temperatūrų fizika, magnetroninių prietaisų, aukštos temperatūros [[plazmos fizika]]. [[1920]] m. su [[Nikolajus Semionovas|N. Semionovu]] sukūrė atomų magnetinių momentų nustatymo metodą. [[Vilsono kamera]] tirdamas [[Alfa dalelė|alfa daleles]] pastebėjo jų pėdsakų iškreivinimą stipriame magnetiniame lauke. [[1924]] m. sukūrė impulsinį stipraus magnetinio lauko gavimo metodą. Atrado daugelio polikristalinių metalų elektros varžos tiesinę priklausomybę nuo magnetinio lauko ([[Kapicos dėsnis]]). Sukūrė naują [[Vandenilis|vandenilio]] skystinimo metodą ir įrenginį bei įrenginį (turbodetanderis) [[deguonis|deguoniui]] iš oro gauti pram. būdu. [[1938]] m. atrado skystojo [[helis|helio]] supertakumą. [[1950]]-[[1955]] m. išplėtojo magnetroninio tipo prietaisų teoriją, sukūrė superaukštojo dažnio generatorius ([[planotronas]] ir [[nigotronas]]). [[1959]] m. aptiko aukštadažnio išlydžio metu susidarančią aukštos temperatūros plazmą.