Petras Dvaranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Petras Dvaranauskas''' ({{pl|Piotr Dworanowski}}, [[1863 m.]] [[spalio 20]] d. [[Žečkalnis|Žečkalnio]] kaime, [[Barzdų valsčius]], [[Šakių apskritis]] – [[1958 m.]] [[lapkričio 19]] d. [[Barzdai|Barzdų]] kaime, [[Šakių apskritis]], palaidotas [[Marijampolė]]je) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] kunigas [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Lietuva|Lietuvoje]], spaudos bendradarbis, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas.

Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] ir [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]]. [[Teologija|Teologijos]] [[magistras|magistro]] laipsniu baigė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinėje akademiją]]. 1889 m. liepos 25 d. įšventintas kunigu. 1889–1890 m. tarnavo [[Seinų katedra|Seinų katedroje]] [[vikaras|vikaru]] ir [[aliumnas|aliumnų]] nuodėmklausiu. Vikaravo [[Seirijai|Seirijuose]] (1890–1891 m.), [[Slavikai|Slavikuose]] (1891–1892 m.), [[Kudirkos Naumiestis|Vladislavove]] (1892–1895 m.) ir [[Raigardas|Raigarde]] (1895–1898 m.). Tarnavo klebonu [[Adamonys]]e (1898–1899 m.), [[Burzynas|Burzyne]] (1899–1906 m.), [[Silvanonys]]e (1906 m.) ir Adamonyse (1906–1910 m.). 1910–1915 m. rezidentas [[Seinai|Seinuose]]. 1915–1918 m. karo pabėgelių [[kapelionas]] [[Voronežas|Voroneže]]. 1918–1939 m. vėl rezidentavo Seinuose. Slapyvardžiu ''Daironas'' bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

Po lenkų-lietuvių 1918–1919 m. karinio konflikto reziduodamas [[Seinų bazilika|Seinų bazilikoje]] rašė [[Lomža|Lomžos]] vyskupui ir [[Nuncijus|Vatikano nuncijui]] Lenkijoje, kad šiame mieste ir apylinkėse yra keli tūkstančiai lietuvių katalikų, kuriais reikia pasirūpinti. 1919 m. lenkų tikintieji prašė vyskupo išsiųsti P. Dvaranauską iš Seinų. 1920 m. [[Balstogės vaivadija]] informavo vyskupiją, kad kunigas, kapinėse savavališkai surinkęs keletą šimtų tikinčiųjų, netinkamai atsiliepė apie Lenkijos valstybę. Tais pačiais metais bažnyčioje pareiškęs, kad ''greitai nebebus kam lietuviškai mokyti vaikus katekizmo''.

1926 m. [[Suvalkų apskritis|Suvalkų apskrities]] policija informavo savo valdžią, kad kunigas agituoja kaimiečius už lietuvių kalbos pamokas mokyklose. 1926 m. Seinų apygardos prokuroras informavo vyskupą, kad tolimesnis P. Dvaranausko buvimas pasienyje su Lietuva yra nepageidaujamas. 1927 m. vasario mėn. Suvalkų apskrities viršininkas įsakė perkelti kunigą į [[Lomžos apskritis|Lomžos]] arba [[Ostrolenkos apskritis|Ostrolenkos apskritį]] ir, tik vyskupijai įsikišus, tai nebuvo įvykdyta.

1927 m. gruodį jam uždėtas namų areštas, per kratą rasti keli tūkstančiai [[zlotas|zlotų]] ir [[litas|litų]] bei lietuviška religinė spauda. Policija įtarė ruošiant antivalstybinę akciją. 1927 m. gruodžio 14 d. Petras Dvaranauskas buvo deportuotas į Lietuvą. Gyveno [[Pažaislio vienuolynas|Pažaislio vienuolyne]] prie [[Kaunas|Kauno]]. Po Lenkijos-Lietuvos vyriausybių konsultacijų jam ir keliems kitiem ištremtiesiems buvo leista sugrįžti. Vėl atvažiavęs į Seinus, toliau dirbo pastoracinį darbą. Buvo bandoma jį iškelti į kitą vietovę, bet, užstojus Vatikano [[Nuncijus|nuncijui]] Lenkojoje, P. Dvaranauskas liko Seinų bazilikoje.

* R. Butautas -– Kudirka. Mūsų šaknys. Vilnius. 1994.