Niels Bohr: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.2) (robotas Pridedama: ie:Niels Bohr |
S Vikifikavimas, replaced: → (2), r'o → r’o using AWB |
||
Eilutė 33:
=== Brandus amžius ===
[[Vaizdas:Niels_Bohr_Albert_Einstein_by_Ehrenfest.jpg|thumb|Nilsas Boras ir [[Albertas Einšteinas]] diskutuoja apie kvantinę teoriją Paulo Ehrenfest‘o namuose Leidene (1925 metų gruodžio mėn.).]]
[[1916]] metais Nilsas Boras tapo Kopenhagos universiteto profesoriumi, vadovauja katedrai. Po metų išrenkamas Danijos karališkosios akademijos nariu, o 1920 metais tampa naujai sukurto Teorinės fizikos instituto direktoriumi (oficialiai atidarytas 1921.03.3 d.). Imasi kvantiškai aiškinti [[Periodinė elementų lentelė|Periodinę elementų sistemą]].
[[1927]] metų vasarį Borui gimsta ''Papildomumo principo idėja'': daiktai gali būti atskirai analizuojami kaip turintys nesuderinamų savybių. Pavyzdžiui, fizikai, remdamiesi būtent šiuo principu, galop sutarė, kad [[šviesa]] yra [[banga]] ir dalelių srautas – dvi akivaizdžiai tarpusavyje nederančios savybės. Boras taip pat rado filosofinių pritaikymų savo originaliam principui. [[Albertas Einšteinas]] labiau mėgo klasikinės fizikos determinizmą negu tikimybinę Boro fiziką (prie kurios prisidėjo [[Maksas Plankas]] ir pats Einšteinas). Jis ir Boras turėjo savų argumentų dėl šitos teorijos teisingumo. Vienas žymiausių Boro studentų buvo [[Verneris Heisenbergas]] (Werner Heisenberg), itin daug prisidėjęs prie kvantinės teorijos plėtros (jis taip pat buvo vokiečių atominės bombos projekto vadovas). [[1935]] metais Boras pasiūlo sudėtinio branduolio idėją, o po dvejų metų paskelbiamas Boro-Kalkaro (Fricas Kalkaras) darbas apie atomų branduolių virsmus. [[1939]] m. Boras išrenkamas Danijos karališkosios akademijos prezidentu.
Eilutė 44:
[[1941]] metais, vokiečių okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu, V. Heisenbergas aplankė Borą Kopenhagoje. [[1943]] metais [[rugsėjo 30]] dieną Boras, gelbėdamasis nuo vokiečių policijos arešto ir išsiuntimo į [[Vokietija|Vokietiją]], pabėgo į [[Švedija|Švediją]], o vėliau atvyko į [[Londonas|Londoną]].
Vėliau N. Boras [[JAV]], slaptoje [[Los Alamos]] laboratorijoje [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]] valstijoje,
Boras tikėjo, kad branduolinės paslaptys turi būti atskleistos tarptautinei mokslo bendruomenei. Po susitikimo su Boru J. Robertas Openheimeris patarė Borui aplankyti prezidentą
Po karo Nilsas Boras grįžo į Kopenhagą ir propagavo taikų branduolinės energijos naudojimą. [[1955]] m. Boras Ženevos konferencijoje dėl atomo naudojimo taikiems tikslams pasakė įžanginę kalbą ''„Fizika ir žmonija“'', rudenį išrenkamas Danijos taikaus atominės energijos naudojimo komisijos pirmininku. Jis mirė Kopenhagoje 1962 metais. Palaidotas ''Assistens Kirkegård'', Kopenhagos Norebro rajone.
Eilutė 53:
== Boro įnašas fizikos srityje ==
*
* Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
* Teorija, kad [[Elektronas|elektronai]] keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.
| |||