Marija Lastauskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → using AWB
Eilutė 38:
Kad Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėja dvi autorės, seserys Ivanauskaitės, ilgai Lietuvoje nežinota, šią paslaptį tik apie [[1930 m.]] atskleidė [[Liudas Gira]]. Net patyrę ir akyli literatūros kritikai ne visuomet nustato, katras kūrinys parašytas Sofijos, o katras Marijos. Neabejotina, kad seserys viena kitą papildė, dalijosi savo gyvenimo patyrimu ir dvasiniais pergyvenimais, gal – ir kūrybiniais sumanymais. Abi seserys buvo iš esmės savamokslės, tačiau puikiai mokėjo lietuvių kalbą, rašė vaizdingai, įtaigiai, gyvai. <ref>[[Leopoldas Rozga]]. [http://www.papile.lt/lt/iskilieji_zmones/marija_lastauskiene.html Talentas epochų vėtrose. Marija Lastauskienė. Papilė širdyse ir likimuose]</ref>
 
Marija savo kūriniuose daugiausia nagrinėjo į miestą patekusio kaimiečio psichikos kaitą, beglobių vaikų žiaurumo, prostitucijos ir nusikaltimų socialines priežastis (apsakymai „Vanka“ [[1911]] m., „Paša“ [[1912]] m., apysaka „Auka“ [[1907]] m.). Romanas „Šviesuliai ir šešėliai“ [[1925]] m., išspausdintas laikraštyje „[[Klaipėdos žinios]]“. „Praeities šmėklos“ parašytas po [[1926]] m., „Iki mirties“ – [[1939]] m., apsakymų rinkinys „Upės dovana“ – [[1946]] m. Žymiausiame kūrinyje – apysakoje „Šiaurės sostinėje“ (parašyta [[1928]]–[[1930]] m., išspausdinta [[1955]] m.) vaizduojamas Sankt Peterburgo darbininkų gyvenimas [[XX a.]] pradžioje.
 
Palyginti su Sofija, kūrė sudėtingesnius, labiau intriguojančius siužetus, vartojo knyginius posakius. Vaizdavo geriau pažįstamą miesto darbininkų, studentų gyvenimą. Kūryboje trūksta psichologinės motyvacijos, pasitaiko loginių prieštaravimų. Marija laikoma feministinio judėjimo pradininke Lietuvoje – romane „Šviesuliai ir šešėliai“ pirmoji iškėlė nepriklausomos, savarankiškos, profesijos siekiančios, išsilaisvinusios moters idealą, laisvos meilės idėją. {{šaltinis|{{VLE|XI|642|Laima Amatkevičiūtė|Lazdynų Pelėda}}}}
Eilutė 53:
* Stebuklingoji tošelė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1982. – 229p.
* Ir pražuvo kaip sapnas: apysaka ir apsakymai. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 302p.
* Blūdas, arba, Lietuva buvusios Rosijos revoliucijos mete: romanas; Klaida: romanas / J. Lindė-Dobilas, Lazdynų Pelėda. – Vilnius: Vaga, 1990. – 597p. – (Aukštupiai. Lietuvių romanas).
* Iki mirties: romanas / M. Lastauskienė. – Kaunas: Spindulys, 1995. – 222p.
* Šviesuliai ir šešėliai; Praeities šmėklos: romanai / Lazdynų Pelėda (Marija Lastauskienė). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1996. – 396p.
* Raštai. T.1. – Vilnius: Strazdas ir Vėgėlė, 1914. – 390p.