Konstantinas Černenka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: ro:Konstantin Cernenko
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (6), - → – (4) using AWB
Eilutė 27:
 
== Jaunystė ==
Gimė neturtingoje šeimoje, mažame miestelyje Krasnojarsko srityje. Jo tėvas dirbo vario ir aukso kasyklose, o motina rūpinosi ūkiu. [[1926]] m. įstojo į [[komjaunimas|komjaunimą]]. Baigė trimetę kaimo jaunimo mokyklą. Pradinis išsilavinimas ir politiniai įsitikinimai padėjo jam tapti komjaunimo rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju.
 
[[1930]]-[[1933]] m. tarnavo Sovietų Sąjungos krašto apsaugoje Kinijos-SSRS pasienyje, [[Kazachstanas|Kazachstane]]. Čia [[1931]] m. įstojo į Komunistų Partiją, buvo išrinktas pasienio užkardos partinės organizacijos sekretoriumi.
 
1943-[[1945]] m. K. Černenka mokėsi Maskvoje, partinių organizatorių kursuose. Į frontą nesiprašė. Per karo metus gavo vienintelį apdovanojimą - medalį "Už puikų darbą". Vėliau trejus metus dirbo Penzos srities partinio komiteto ideologijos sekretoriumi.
 
Lūžis Černenkos karjeroje buvo [[1948]] m. jo paskyrimas [[Moldova|Moldavijos]] Komunistų Partijos CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju. Ten jis susitiko su [[Leonidas Brežnevas|Leonidu Brežnevu]], tuomet buvusiu Moldavijos KP CK Pirmuoju sekretoriumi. Darbiniai santykiai peraugo į tvirtą draugystę, kuri truko iki gyvenimo pabaigos. Padedamas L. Brežnevo, K. Černenka padarė unikalią karjerą, nuo žemiausių postų pasiekęs valdžios piramidės viršūnę, nors neturėjo jokių pastebimų lyderio bruožų. Dirbdamas Maskvoje, L. Brežnevas [[1956]] m. paskyrė K. Černenką [[TSKP CK]] Propagandos ir agitacijos skyriaus Masinės agitacijos sektoriaus vedėju. Nuo [[1960]] m. gegužės mėn. iki [[1965]] m. liepos K. Černenka dirbo L. Brežnevo, tuo metu [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas|TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko]], sekretoriato vadovu.
 
== Partinė karjera ==
L. Brežnevui tapus partijos vadovu, K. Černenka paskirtas [[TSKP CK]] Bendrojo skyriaus vedėju ([[1965]] m. liepos mėn.-[[1982]] m. lapkritis). [[1966]]–[[1971]] m. K. Černenka buvo kandidatas į TSKP CK narius. Partijos XXIV suvažiavime [[1971]] m. jis išrinktas CK nariu. [[1976]] m. kovo 5 d. išrinktas [[TSKP CK sekretoriumi]], netrukus ([[1977]] m. spalio 3 d.) tapo kandidatu į [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] narius, o jau [[1978]] m. lapkričio 27 d. - pilnateisiu [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] nariu.
 
Brežnevo valdymo laikais Černenkai dirbant CK Bendrojo skyriaus vedėju, per jo rankas pereidavo didžiulis kiekis dokumentų ir ištisų partijos vadovų dosje. Savo asmeninėmis savybėmis jis buvo linkęs dirbti mažai pastebimą aparatinį darbą, tačiau buvo vienas labiausiai informuotų šalies žmonių.
Eilutė 47:
 
== Generalinis sekretorius ==
Išrinktas 72 m. amžiaus K. Černenka jau sunkai sirgo ir buvo vertinamas kaip tarpinė figūra. Didžiąją savo valdymo dalį jis praleido ligoninėje, kur kartais netgi vykdavo [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] posėdžiai. Prieš pat mirtį, ten pat ligoninėje, Maskvos partinis vadovas Grišinas jam įteikė Rusijos liaudies deputato pažymėjimą.
 
K. Černenkos valdymo laiku buvo pradėta keletas taip ir neįgyvendintų projektų: mokyklos reforma, šiaurės upių tėkmės keitimas, profsąjungų stiprinimas. Jo valdymo laikotariu Rugsėjo 1-oji tapo Žinių dienos švente. Po jo pranešimo apie partijos ideologinį darbą (1983), prieš jaunimo roko grupes pradedas didelis puolimas; jų saviveiklos koncertai buvo pripažinti Roskoncerto organizacijos monopolio laužymu ir prilyginti nelegaliam darbui ir grėsė kalėjimu.
 
Tuo laiku prasidėjo postbrežnevinis ir postmaoistinis tarpusavio santykių su [[Kinija]] atšilimas, tačiau santykiai su JAV liko tokie pat įtempti. [[1984]] m., kaip atsakas į [[1980 m. vasaros olimpinės žaidynės|Maskvos olimpiados]] boikotą, buvo boikotuotos Los Andželo [[olimpinės žaidynės]]. TSRS pirmą kartą aplankė Ispanijos karalius [[Chuanas Karlosas I]]. K. Černenkos valdymo laiku praktiškai nesikeitė Politinio biuro ir [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų Tarybos]] sudėtis.
Eilutė 58:
 
== Mirtis ir laidotuvės ==
[[1984]] m. vasarą būdamas [[Kislovodskas|Kislovodske]], K. Černenka susirgo, ir praktiškai iš ligoninės nebeišėjo. Tarp jo ligų - [[širdies nepakankamumas]], [[kepenų cirozė]], plaučio suirimas, [[astma]]. [[1985]] m. [[kovo 10]] d. ryte jį ištiko [[koma]], o tos pačios dienos vakare sustojo [[širdis]].
 
K. Černenka mirė valdęs vienerius metus ir 25 dienas; jis buvo paskutinis, palaidotas prie [[Nekropolis prie Kremliaus sienos|Kremliaus sienos]]. Jam mirus baigėsi penkerių metų laikotarpis ([["puošnių laidotuvių epocha"]]), kuomet vienas po kito mirė L. Brežnevo laikų Politinio biuro nariai. K. Černenkos įpėdiniu jau kitą dieną buvo išrinktas M. Gorbačiovas, kitos kartos atstovas.
 
K. Černenkos atminimas, pagal tuomet buvusią tradiciją, buvo įamžintas, tačiau tai irgi buvo paskutinis toks atvejas. Černenkos vardu buvo pavadintas Šarypovo miestas bei gatvė Maskvoje (jau [[1988]] m. istoriniai vardai grąžinti). M. Gorbačiovo valdymo laikotarpiu K. Černenka bei L. Brežnevas oficialiai buvo smerkiami, kaip sąstingio laikotarpio veikėjai (skirtingai, negu kad su M. Gorbačiovu susijęs J. Andropovas, kuriam iki pat [[1991]] m. oficialioji propaganda rasdavo teigiamų apibūdinimų).
Eilutė 66:
K. Černenka buvo vienas iš 16-kos Triskart [[Socialistinio darbo didvyris|Socialistinio darbo didvyrių]] (šiuos vardus gavo 1976, 1981 ir [[1984]] m.; Politiniame biure be K. Černenkos tokį titulą turėjo tik [[Nikita Chruščiovas]] ir [[Dinmuchamedas Kunajevas]]).
 
Iš pirmos santuokos Černenko turėjo vieną sūnų, kuris tapo propagandistu [[Tomskas|Tomske]], iš antros santuokos - dukras Jeleną ir Verą bei sūnų Vladimirą.
 
{{politikas-stub}}