Klaudijus Ptolemėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Veikale „Geografija“ apibendrino [[Senovės Graikija|senovės graikų]] ir [[romėnai|romėnų]] geografijos žinias, išdėstė [[žemėlapis|žemėlapių]] sudarymo pagrindus, surašė daugiau nei 8000 geografinių vietų, nurodė daugumos jų koordinates, įdėjo 26 žemės paviršiaus žemėlapius. Ptolemėjus nemažai rėmėsi kitų graikų mokslininkų -– Eratoseno, Hiparcho, Poseidonijo, Marino Tyriečio darbais. Veikalas Geografija net 14 amžių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu.

Ptolemėjus savo darbe mini Sarmatų vandenyną (Baltijos jūrą), [[venedai|venedus]] ir Venedų įlanką ([[Gdansko įlanka]]), Rubono ir Chronono upes, kurios tapatinamos su [[Dauguva]], [[Prieglius|Priegliumi]] ar [[Nemunas|Nemunu]], bei dvi baltų gentis -– sudinus ([[jotvingiai|sudūvius]], arba galbūt neteisingai užrašytus [[budinai|budinus]]) ir [[galindai|galindus]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 150-151 psl.</ref>.