Juozas Jankauskas (1900): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
cat.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: F'o → F’o using AWB
Eilutė 5:
[[1912]]–[[1914]] m. mokėsi [[Palangos senoji gimnazija|Palangos gimnazijoje]], baigė šešias klases. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1914]] m. pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], mokslą tęsė ir gyveno [[Saratovas|Saratove]], [[Voronežas|Voroneže]], [[Bobruiskas|Bobruiske]] ir [[Pskovas|Pskove]]. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, [[1918]] m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Tais pačiais metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti [[Kunigas|kunigu]], iš jos pasitraukė. [[1919]] m. [[birželio 20]] d. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. [[1920]] m. [[lapkričio 15]] d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]], kurią baigė [[1921]] m. [[gruodžio 18]] d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. [[1922]] m. [[rugsėjo 25]] d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. [[1923]] m. [[sausio 9]]–22 d. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. [[1923]] m. [[liepos 16]] – [[rugpjūčio 4]] d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. [[1928]] m. gavo [[Karo aviacija|karo lakūno]] vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]].
 
Sovietams okupavus Lietuvą [[1940]] m. [[gruodžio 31]] d. iš kariuomenės buvo atleistas. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilime]] vadovavo sukilėlių būriui [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[LAF]]'o Organizaciniame skyriuje. [[1941]] m. [[rugsėjo 15]] d. pasirašė LAF'oLAF’o memorandumą.
 
Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo [[1943]] m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta [[Mobilizacija|mobilizacinio]] plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Organizavus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], [[1944]] m. [[kovo 27]] d. – [[gegužės 15]] d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį [[Rietavas|Rietave]] organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su [[Lietuvos laisvės armija]].