17:58, 19 rugsėjo 2011 versija taisyti 82.135.205.173 (aptarimas) →‎Literatūra ← Prieš tai darytas keitimas		16:18, 26 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: - → – (6) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Strybing Arboretum trail.jpg\|thumb\|250px\|Joninių simbolis – [[papartis]]]] '''Jonìnės''' (šalutinis kirčiavimo normos variantas -– '''Jõninės''') – [[šventė]], švenčiama [[birželio 24]] d., taip pat naktį iš [[birželio 24]] į 25 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia [[diena]] ir trumpiausia [[naktis]] (vasaros [[saulėgrįža]]). Šios šventės ištakos [[Lietuva\|Lietuvoje]] – [[Rasos\|Rasos šventė]], neretai vadinama daugiskaita (''Rasos''). Po [[krikštas\|krikšto]] ši šventė susieta su [[Jonas Krikštytojas\|šv. Jono Krikštytojo]] gimimo diena. == Papročiai == Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo [[apeigos\|apeigas]]. Išlikę senieji elementai – [[vanduo\|vandens]], [[ugnis\|ugnies]], augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, [[paparčio žiedas\|paparčio žiedo]] ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per [[ugnis\|ugnį]] ir pan. (išsamiau žr. [[Rasos]]). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių -– kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės. Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai [[Kalėdos]] bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su [[pūga\|pūgomis]]. Per Jonines paprastai spręsdavo apie [[derlius\|derlių]]: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio“. O „jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir moteriškėlės“. Šie liaudiški spėjimai ėjo iš lūpų į lūpas šiaurinėje [[Žemaitija\|Žemaitijoje]] bei pietinės [[Latvija\|Latvijos]] žemėse. Mokslinių tyrimų, patvirtinančių šiuos spėjimus, nebuvo atlikta, bet žemdirbiai pripažįsta, kad Joninių lietus derliui labai naudingas. Eilutė 16: == Šaltiniai == * ''Vasaros saulėgrįžos šventė po valstybinio įteisinimo. Diskusija prie keturkampio stalo Lietuvos liaudies kultūros centre.'' – „Liaudies kultūra“, 2004 m., Nr. 3. * [[Pranė Dundulienė]]. Lietuvos etnologija. -– V.: Mokslas, 1991. == Literatūra == * Joninių burtai: šokių aprašymai, brėžiniai, natos (sud. [[Tamara Kalibataitė]]). -– V.: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008. -– 350 p.: brėž. + 1 elektron. opt. diskas (CD). -– ISBN 978-9986-529-70-5. == Nuorodos ==

Joninės: Skirtumas tarp puslapio versijų