Jonas Vanagaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
img |
S Vikifikavimas, replaced: → (3) using AWB |
||
Eilutė 24:
| pastabos =
}}
'''Jonas Vanagaitis''' ([[1869]] m. [[rugsėjo 23]] d. [[Pabudupiai]], {{de|Pabuduppen}}, nuo [[1938]] m. ''Finkenhagen'', [[Ragainės apskritis]], dab. {{ru|Крайнее}}, [[Krasnoznamensko rajonas]], [[Karaliaučiaus sritis]] – [[1946]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaselis|Kaselio]]–Matenburgo perkeltųjų asmenų stovykloje, [[Vokietija]]. [[2009]] m. [[rugsėjo 19]] d. jo ir žmonos Marijos Brožaitės-Vanagaitienės palaikai perlaidoti [[Bitėnų kapinės]]e.) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas.<ref> [[Lietuvių enciklopedija]]. Bostonas, [[1965]], t. 33, p. 85.</ref>
== Biografija ==
Įgijęs pradinį išsilavinimą tarnavo [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenėje. Padėjo [[Morta Zauniūtė|Mortai Zauniūtei]] rengti lietuviškų knygų katalogą [[1900]] m. [[Paryžius|Paryžiaus]] parodai. Nuo [[1903]] m. [[Birutė (draugija)|„Birutės“ draugijos]] narys. [[1903]]-[[1914]] m. vadovavo „Birutės“ draugijai. [[1904]] m. [[Vincas Kapsukas|Vincui Kapsukui]] padėjo leisti laikraštį [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], oficialusis šio laikraščio redaktorius [[Bitėnai|Bitėnuose]]. [[1904]]-[[1905]] m. iš tėviškės persikėlęs į Tilžę, revoliucinio sąjūdžio Lietuvoje metu padėjo gabenti per sieną atsiunčiamus iš Vakarų Europos lietuviškus atsišaukimus bei iš [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[Belgija|Belgijos]] ginklų fabrikų gaunamus [[revolveris|revolverius]] ir [[šautuvas|šautuvus]]. [[1905]] m. įsteigtame knygyne slapstė ir politinius pabėgėlius iš Lietuvos bei Prūsijos. [[1905]] m. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]] kaip Prūsų Lietuvos atstovas. Jo siūlymu šis visų kraštų lietuvių suvažiavimas pavadintas seimu.
Po [[1905-1907 m. revoliucija|1905-1907 m. revoliucijos]] dėl nepastovaus politinio nusistatymo bei vokiečių valdžios represijų nuo politikos nutolo ir daugiausiai jėgų atidavė kultūrinei „Birutės“ draugijai. [[1910]]-[[1912]] m. leido laikraštį „[[Allgemeine Litauische Rundschau]]“, [[1913]]-[[1914]] m. redagavo satyrinį laikraštį „Sūkurys“. [[1909]]-[[1913]] m. ir [[1920]] m. redagavo [[Birutė (laikraštis)|laikraštį „Birutė“]], pasirūpino, kad „Birutės“ draugijos biblioteka ir senienų muziejus būtų perduotas [[Lietuvių mokslo draugija]]i [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1912]]-[[1913]] m. turėjo išeivių biurą, padėdavo jiems išvykti iš Lietuvos arba patekti į Lietuvą be paso. Vienas iš „Santaros“ steigėjų.
Nuo [[1918]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų Lietuvos tautinės tarybos]], apeliavusios į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekusios sujungti lietuvių gyvenamas žemes, narys. [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. pasirašė [[Tilžės Aktas|Tilžės Aktą]], vėliau, [[1936]] m. [[Klaipėdos rytas|„Ryto“ spaustuvėje]] Klaipėdoje išleido meniškai paruoštą spalvotą didelio formato šio Akto variantą. [[1922]] m. [[gruodžio 18]] d. įsteigto [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas|Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto]] narys, jo pirmasis sekretorius. [[1923]] m. Namų savininkų sąjungos pirmininkas, jo partija dalyvaudavo rinkimuose į Klaipėdos miesto seimelį, bet [[1924]] m. išsikovojo vieną atstovą į Klaipėdos miesto tarybą. [[Viktoras Gailius|Viktoro Gailiaus]] pasiūlymo susijungti su jo vadovaujama „Visuomenės sąjunga“ nepriėmė. 1923-[[1940]] m. [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] Klaipėdos komiteto sekretorius. [[1938]] m. Klaipėdos sukilimo dalyvių prisiminimų almanacho „Kovos keliais“ iniciatorius. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „[[Lietuvos ūkininkas]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]] ir kt. {{šaltinis|{{ŽE|547}}}}
| |||