Jacques Chirac: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hsb:Jacques Chirac |
S Vikifikavimas, replaced: → (17), - → – using AWB |
||
Eilutė 21:
== Biografija ==
Žako-Rene Širako tėvas – Fransua Širakas (''François Chirac'') buvo banko tarnautojas, vėliau – [[Lėktuvas|lėktuvų]] gamybos įmonės valdytojas. Motina – Mari-Luiz Valet (''Marie-Louise Valette''). Vaikystė prabėgo šalia triukšmingo [[Lotynų kvartalas|Lotynų kvartalo]] (''Quartier Latin''). Mokėsi Karno (''Carnot'') ir Lui-le-Grand (''Louis-le-Grand'') licėjuose Paryžiuje (pastarajame baigė bakalaureatą). Iki 1953 metų Paryžiaus politinių mokslų institute studijavo politikos mokslus, politologas.
[[1959]] metais baigė viešojo administravimo mokyklą ''École nationale d'administration'' (ENA).
Širakas buvo drovus jaunuolis, nepasižymėjo šaunumu ir dažniau likdavo savo bendraamžių šešėlyje. Tvarkingai atlikdavo namų darbus ir stebino aplinkinius savo kuklumu bei išsiauklėjimu. Šios savybės sudarė palankias sąlygas kopti į viršūnes.
[[1956]] m. jis buvo pašauktas į armiją. Žakas Širakas tarnavo [[Alžyras|Alžyre]], kur [[Prancūzija]] kariavo [[Alžyro karas|kolonijinį karą]]. Ten buvo sužeistas.
[[1956]] m. [[kovo 16]] d. Žakas Širakas vedė Bernadetę Šodron de Kursel (''Bernadette Chodron de Courcel''), kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Klod (''Claude'') ir Lorans (''Laurence'').
[[1962]] m. [[Balandis|balandžio mėn.]] (savo 30-mečio išvakarėse) pradėjo tarnauti [[Žoržas Pompidu|Žoržo Pompidu]] (''Georges Pompidou'') [[vyriausybė]]je. Nuo to paskyrimo prasidėjo jo politinė karjera ir naujas gyvenimas.
Jo karjera vystėsi audringai. Viena pareigybių išvardinimas užimtų ne vieną puslapį. Pjero Mesmero (''Pierre Messmer'') vyriausybėje Širakas tris kartus keitė ministro portfelį. Pradėjęs nuo Ryšių su Parlamentu ministru, netrukus tapo žemės ūkio ministru, vėliau – vidaus reikalų ministru. O dar vėliau kaip rinkimus laimėjusios respublikoniškų demokratų partijos vadas užėmė Vyriausybės vadovo postą.
44 metų amžiaus žengė dar vieną žingsnį, keičiantį svaiginančios karjeros tėkmę. Jis nusprendė balotiruotis į [[Paryžius|Paryžiaus]] [[meras|mero]] postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki [[1995]]. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ [[Paryžius]] tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko Ž. Širakas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.
[[1981]] metais pirmą kartą dalyvavo [[Prezidentas|Prezidento]] rinkimuose ir pralaimėjo [[François Mitterrand]]ui. Po to Širako „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti [[1986]] parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Miteranas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant [[golistai|golistams]]. Jis paskyrė Širaką Ministru Pirmininku.
[[1988]] metais Širakas antrą kartą pralaimėjo Miteranui. Miterano pergalė padėjo tašką Širako pirmininkavimui.
▲[[1956]] m. [[kovo 16]] d. Žakas Širakas vedė Bernadetę Šodron de Kursel (''Bernadette Chodron de Courcel''), kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Klod (''Claude'') ir Lorans (''Laurence'').
▲[[1962]] m. [[Balandis|balandžio mėn.]] (savo 30-mečio išvakarėse) pradėjo tarnauti [[Žoržas Pompidu|Žoržo Pompidu]] (''Georges Pompidou'') [[vyriausybė]]je. Nuo to paskyrimo prasidėjo jo politinė karjera ir naujas gyvenimas.
▲Jo karjera vystėsi audringai. Viena pareigybių išvardinimas užimtų ne vieną puslapį. Pjero Mesmero (''Pierre Messmer'') vyriausybėje Širakas tris kartus keitė ministro portfelį. Pradėjęs nuo Ryšių su Parlamentu ministru, netrukus tapo žemės ūkio ministru, vėliau – vidaus reikalų ministru. O dar vėliau kaip rinkimus laimėjusios respublikoniškų demokratų partijos vadas užėmė Vyriausybės vadovo postą.
▲44 metų amžiaus žengė dar vieną žingsnį, keičiantį svaiginančios karjeros tėkmę. Jis nusprendė balotiruotis į [[Paryžius|Paryžiaus]] [[meras|mero]] postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki [[1995]]. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ [[Paryžius]] tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko Ž. Širakas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.
▲[[1981]] metais pirmą kartą dalyvavo [[Prezidentas|Prezidento]] rinkimuose ir pralaimėjo [[François Mitterrand]]ui. Po to Širako „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti [[1986]] parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Miteranas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant [[golistai|golistams]]. Jis paskyrė Širaką Ministru Pirmininku.
▲[[1988]] metais Širakas antrą kartą pralaimėjo Miteranui. Miterano pergalė padėjo tašką Širako pirmininkavimui.
[[1995]] metų [[gegužės 7]] dieną antrame balsavimų ture jis surinko 52,64 % balsų ir sostinės meras tapo Prancūzijos Prezidentu. Po devynių dienų jis užleido mero kėdę savo pavaduotojui Žanui Tiberi (''Jean Tiberi'').
Eilutė 87:
{{s-end}}
* [http://www.elysee.fr/elysee/elysee.fr/allemand/der_staatsprasident/sein_portrat/sein_portrat.20380.html Prancūzijso Prezidento tinklalapis];
* [http://www.guardian.co.uk/world/gallery/2007/may/15/france?picture=329854013 „In pictures: Jacques Chirac“] ([[The Guardian]], [[2007]] m. gegužės 16 d.
{{Vytauto Didžiojo ordinas}}
| |||