Henrikas Nagys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Henrikas Nagys''' ([[1920]] m. [[spalio 12]] d. [[Mažeikiai]] – [[1996]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Monrealis]], palaidotas [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, literatūros kritikas.

[[1949]] m. persikėlė į [[JAV]], vėliau – į Kanadą. Gilino studijas [[Monrealio universitetas|Monrealio universitete]], dirbo fabrikuose, dėstė universitete ir gimnazijose, lituanistinėse mokyklose. [[1951]] m. Antologijos „Žemė“ dalyvis. [[1968]]–[[1969]] m. redagavo Monrealio lietuvių savaitraštį [[Nepriklausoma Lietuva (Kanada)|„Nepriklausoma Lietuva“]].

Pirmuosius eilėraščius paskelbė [[1937]] m. moksleivių žurnaluose „[[Mokslo dienos]]“ ir [[Ateitis (žurnalas)|„Ateitis“]], vėliau kūrybą spausdino žurnaluose „[[Naujoji Romuva]]“, [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]], [[Kūryba (žurnalas)|„Kūryba“]], literatūros almanachuose, periodinėje spaudoje, [[1946]] m. Insbruke išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Eilėraščiai“, kurį papildytą įtraukė į antrąjį eilėraščių rinkinį „Lapkričio naktys“. Poezijai būdingas romantinis polėkis, maištinga laikysena, egzistenciniai ir estetiniai kontrastai. Poetinė kalba skaidri, paprasta, neretai pakylėta. Poetinės tikrovės ženklai – simboliai (medis, brolis, paukštis, upė, vėjas), kaip nuolatiniai poetinio pasaulio leitmotyvai iš knygos į knygą įgyja naujų prasmės atspalvių. Rinkiniuose „Lapkričio naktys“ ir „Saulės laikrodžiai“ vyrauja tėvynės netekties nuotaikos, poeto ir minios priešprieša, poetizuojami vaikystės įspūdžiai. Neišsenkantis jo įkvėpimo šaltinis – gamta, atspindinti estetines ir egzistencines žmogaus būsenas.

Ankstyvajai poezijai būdingas ekspresionistinis, tapybiškas vaizdas, ryškios spalvos, trūkčiojanti frazė, pauzė, emociškai pabrėžtos [[metafora|metaforos]]; ryški vokiečių ekspresionistų, egzistencinės filosofijos įtaka. Vėliau emocinė įtampa atslūgsta, eilėraščio subjekto balsas ne toks kategoriškas, istorijos, erdvės ir laiko sąvokos įgyja žmogiškos egzistencinės patirties krūvį. Rinkinio „Mėlynas sniegas“ eilėraščiai komponuojami ''la tema magica'' principu, vaizdai, metonimiškai keisdami objektyvią tikrovę, tampa poetinio pasaulio metafora; būdingas fragmentiškumas, retrospektyvi atminties laiko slinktis, šešėlių teatro poetika. Eilėraščių rinkinio „Broliai balti aitvarai“ poetinė kalba lakoniška, vyrauja folkloro parafrazės.

Paskelbė straipsnių literatūros ir dailės temomis, parašė išeivijos poezijos ir prozos apžvalginių apybraižų. Kritikos straipsniams, dažnai pasirašytiems slapyvardžiais ''Jonas Vakaris, Vytautas Statkus'', būdinga erudicija, įžvalgumas, subtilus humoras, kartais kandi ironija.

* Eilėraščiai, -– Insbrukas, [[1946]] m.

* Lapkričio naktys: lyrika. -– Freiburg, [[1947]] m.

* Saulės laikrodžiai: poezija. -– [[Čikaga|Chicago]], [[1952]] m.

* Mėlynas sniegas: poezija. -– [[Bostonas|Boston]]: Lietuvių enciklopedijos l-kla, [[1960]] m.

* Broliai balti aitvarai. -– Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, [[1969]] m.

* Prisijaukinsiu sakalą. -– Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, [[1978]] m.

* Grįžulas: poezijos rinktinė. -– [[Vilnius]]: Vaga, [[1990]] m.

* Sakalų valanda. -– [[Kaunas]]: Šviesa, [[1996]] m.

* Lietuvių egzodo literatūra. 1945-19901945–1990. -– Čikaga, 1992. -– P. 369.

* [http://images.google.lt/images?oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&q=Henrikas+Nagys&um=1&ie=UTF-8&ei=BGWfSsPAIcWE-QbEvejNDw&sa=X&oi=image_result_group&ct=title&resnum=4 Nuotraukos]