François Mitterrand: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: simple:François Mitterrand |
S Vikifikavimas, replaced: → (5) using AWB |
||
Eilutė 36:
|vikiteka= Category:François Mitterrand
}}
'''Fransua Miteranas''' (''François Mitterrand'', [[1916]] m. [[spalio 26]] d. [[Žarnakas|Žarnake]], [[Šarentė]] provincija – [[1996]] m. [[sausio 8]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]) – teisininkas ir politologas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis
== Biografija ==
[[1933]] m. baigęs religinį koležą, įstojo į Paryžiaus universitetą, dalyvavo kraštutinių dešiniųjų jaunimo organizacijos „Croix de Feu“ (Ugnies kryžius) veikloje. [[1938]] m. mobilizuotas į armiją, [[1940]] m. sužeistas pateko į [[Vokiečiai|vokiečių]] nelaisvę, paleistas dirbo [[Viši]] kolaboracinės vyriausybės karo belaisvių komisariate, už nuopelnus režimui buvo apdovanotas “Francisque“ medaliu, bet po metų atsistatydino ir nuo [[1943]] m. dalyvavo [[Pasipriešinimas|Pasipriešinime]].
Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] [[1944]] m. spaudos darbuotojas, leidėjas. [[1946]] – [[1958]] m. Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo narys nuo ''Demokratinio ir socialistinio Pasipriešinimo sąjungos''. [[1953]] – [[1965]] m. šios partijos pirmininkas.
[[1959]] – [[1962]] m. Prancūzijos [[Senatas|senato]] narys. [[1965]] – [[1968]] m. ''Kairiųjų demokratinių ir socialistinių jėgų federacijos'' lyderis. [[1965]] m. kandidatavo į Prancūzijos prezidentus, bet antrame ture pralaimėjo [[Šarlis de Golis|Š. de Goliui]], surinkęs 44 % balsų.
[[1969]] – [[1970]] m. dalyvavo kuriant [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]], [[1971]] – [[1981]] m. renkamas jos pirmuoju sekretoriumi. [[1972]] – [[1983]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] pirmininko pavaduotojas.
[[1974]] m. antrą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir antrame ture gavo 49,3 % balsų. [[1981]] m. [[gegužės 10]] d. gavęs 52 % balsų, išrinktas Prancūzijos prezidentu. Jis panaikino mirties bausmę, pakėlė minimalų atlyginimą, paankstino pensiją, iki 5 savaičių pratęsė atostogas. Tačiau prasidėjo infliacija, kurios socialistų vyriausybė nesugebėjo pažaboti.
[[1986]] m. rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjo dešinieji, bet jiems taip pat nepavyko pasiekti ženklių pokyčių. Pradėjus ardyti socialinę sistemą, nepasitenkinimas dešiniaisiais dar labiau išaugo, todėl [[1988]] m. F. Miteraną prancūzai vėl išrinko prezidentu.
|