Fidel Castro: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Keičiama: kk:Фидел Кастро |
S Vikifikavimas, replaced: → (6), - → – (2) using AWB |
||
Eilutė 43:
|vikiteka= Fidel Castro
}}
'''Fidel Alejandro Castro Ruz''' (''Fidelis Alechandras Kastro Rusas''; g. [[1926]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Kuba|Kubos]] politikas. Šalies vadovas, [[1959]] m. nuvertęs diktatorių generolą [[Fulgencio Batista|Fulchensijų Batistą]] (''Fulgencio Batista'') ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo [[1965]] m. yra [[Kuba|Kubos]] komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo [[1976]] m. iki [[2008]] m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas.
F. Kastro taip pat laikomas Kubos KP įkūrėju ir vadovu.
== Jaunystė ==
Fidelis Kastro – imigranto iš [[Ispanija|Ispanijos]], cukrašvendrių plantacijos savininko Andželo Kastro ''(Ángel Castro)'' bei jo virėjos Linos Rus Gonzales ''(Lina Ruz González)'' sūnus. Lankė katalikiškas mokyklas Santjage, Orientės provincijoje. [[1945]] m. įstojo į [[Havana|Havanos]] universiteto Teisės fakultetą, studijų metu įsitraukė į revoliucinį judėjimą. [[1947]] m. [[Dominika|Dominikoje]] dalyvavo kubiečių bei Dominikos tremtinių nesėkmingame bandyme nuversti diktatorių generalisimą [[Rafael Trujillo|Rafaelį Truchilją]] ''(Rafael Trujillo)''. Kastro taip pat dalyvavo [[1948]] m. balandį [[Kolumbija|Kolumbijos]] sostinėje [[Bogota|Bogotoje]] vykusiose riaušėse. [[1950]] m. baigė Havanos universitetą, įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį, vertėsi advokato praktika.
== Atėjimas į valdžią ==
[[1950]] m. Fidelis Kastro įstojo į [[Kubos Liaudies partija|Kubos Liaudies partiją]]. Jis buvo vienas šios partijos kandidatų į Atstovų rūmus rinkimuose, kurie turėjo vykti [[1952]] m. birželį. [[1952]] m. generolui [[Fulgencio Batista|Fulchensijui Batistai]] ''(Fulgencio Batista)'' įvykdžius perversmą, nuvertus prezidentą ir atšaukus rinkimus, F. Kastro organizavo kovą prieš diktatorių. [[1953]] m. [[liepos 26]] d. jis vadovavo sukilimui [[Santjago de Kuba]] mieste, kuriame dalyvavo 160 vyrų. 29 gyvi likę sukilėliai, tarp jų Kastro ir jo brolis [[Raulis Kastro|Raulis]], buvo nuteisti 15 metų kalėti. Po kiek laiko Batistai amnestavus sukilėlius, F. Kastro išvyko į [[Meksika|Meksiką]], kur įkūrė „Liepos 26-osios judėjimą“. Jo tikslas buvo nuversti Kubos diktatūrą.
[[1956]] m. [[gruodžio 2]] d. F. Kastro vadovaujama 82 [[Kubos revoliucija|revoliucionierių]] grupė laivu „Granma“ atplaukė į Orjenteso provinciją Kuboje. Po pirmųjų susidūrimų su kariuomene liko tik 12 nesugautų ar nenužudytų kovotojų, tarp jų broliai Kastro, [[Če Gevara]] ''(Che Guevara)''. Jie atsitraukė į Siera Maestros kalnyną ir tęsė partizaninį karą prieš Batistos pajėgas. Augant partizanų skaičiui, Kastro sėkmingai kovojo prieš demoralizuotą, prastai vadovaujamą Batistos armiją. Mažėjant politinei paramai šalies viduje ir vienam kariuomenės pralaimėjimui sekant po kito, Batista [[1959]] m. sausio 1 d. paliko Kubą, tą pačią dieną sukilėliai (nedalyvaujant pačiam Kastro) įžengė į Havaną.
Eilutė 59:
== Valdymo bruožai ==
[[Vaizdas:Fidel Castro7.jpeg|thumb|right|Fidelis Kastro susitikime su Brazilijos prezidentu [[Lula da Silva]] Havanoje]]
Kastro į valdžią atėjo remiamas daugumos Kubos gyventojų, nes pažadėjo sugrąžinti [[1940]] m. konstituciją, sukurti sąžiningą valdymo aparatą, atkurti visiškas politines ir pilietines žmonių teises, pradėti vykdyti nuosaikias reformas.
[[1959]] m. Kastro, tapęs Kubos vadovu, pertvarkė valstybinę santvarką [[socializmas|socializmo]] pagrindais ir [[Kuba|Kubą]] paskelbė socialistine respublika. Privatus verslas ir pramonė buvo nacionalizuota, pradėtos vykdyti žemės ūkio reformos. Kadangi tai buvo vienintelė komunistinė valstybė Amerikos žemyne, ji nedelsiant tapo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] konfrontacijos tarp [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] ir [[JAV]] objektu. [[1960]] m. buvo pasirašyta prekybos sutartis su TSRS, o ekonominius santykius su Kuba JAV visiškai nutraukė. [[1961]] m. JAV nutraukė ir diplomatinius santykius su Kuba.
F. Kastro tikėjosi [[TSRS]] paramos, siekdamas atlaikyti JAV spaudimą. [[1961]] m. balandžio mėn. JAV suorganizavo į Kubą intervenciją
Fidelis Kastro išliko premjeru iki [[1976]] m., kai pagal naują konstituciją buvo sukurta Nacionalinė Asamblėja. Kastro tapo svarbiausios jos dalies, Valstybės Tarybos, pirmininku. Jis išlaikė vyriausiojo kariuomenės vado ir Kubos Komunistų Partijos generalinio sekretoriaus postus. Pagrindinis jo padėjėjas buvo brolis Raulis, ginkluotųjų pajėgų ministras.
Kastro bandymai kurstyti [[Marksizmas|marksistines]] revoliucijas kitose [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] valstybėse žlugo, tačiau Kubos kariuomenė bendradarbiavo su TSRS ir dalyvaudavo įvairiuose trečiojo pasaulio šalių konfliktuose. Nuo [[1975]] m. iki [[1989]] m. Kubos karinės pajėgos kariavo [[Angola|Angolos]] pilietiniame kare komunistinio Angolos Išlaisvinimo Liaudies Fronto pusėje. [[1978]] m. Kubos kariai padėjo [[Etiopija]]i kariauti prieš [[Somalis|Somalį]].
Devintajame dešimtmetyje Kastro, dažnai pareikšdavo apie savo pasiryžimą atnaujinti Kubos diplomatinius santykius su JAV, jei jos nutrauks prekybos embargą, tačiau atsakymų iš JAV valdžios nesulaukė. Tarybų Sąjungos subyrėjimas [[1991]] m. Kubos valdžiai buvo netikėtas ir reiškė dosnių TSRS subsidijų pabaigą. Kastro iniciatyva Kuboje pradėtas ekonomikos liberalizavimas, tačiau dėl iki šiol besitęsiančio JAV embargo Kubos ekonominė padėtis ir šiomis dienomis yra sunki.
Eilutė 83:
== Asmeninis gyvenimas ==
=== Šeima ===
Fidelis Kastro nuo pirmosios žmonos Mirta Díaz-Balart turi sūnų, kurio vardas Fidel „Fidelito“ Castro Díaz-Balart. F. Kastro ir Mirta išsiskyrė [[1955]] m. Mirta dabar gyvena [[Madridas|Madride]], [[Ispanija|Ispanijoje]]. Ji ištekėjo antrą kartą. Jos sūnus Fidelito grįžo į [[Kuba|Kubą]] ir dirbo Kubos atominės energetikos komisijoje, tačiau buvo pašalintas iš darbo tėvo iniciatyva.
Su antra žmona, Dalia Soto del Valle, Fidelis Kastro susilaukė penkių sūnų: Alexisio, Alexanderio, Alejandro, Antonio, ir Angelio.
| |||