Elijas Ben Saliamonas Zalmanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: it:Gaon di Vilna |
S Vikifikavimas, replaced: → (5), (1767-1831) → (1767–1831), - → – (10) using AWB |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Gaon-V.jpg|thumb|200px]]
'''Vilniaus Gaonas''' ([[1720]] m. [[balandžio 23]] d. – [[1797]] m. [[spalio 9]] d.)
{{Biograf-cleanup}}
Tikrasis jo vardas – '''Elijahu ben Šlomo Zalman''', tačiau hebrajų kalboje jis buvo vadinamas „''ha'Gaon mi'Vilna''”
== Jaunystė ir studijos ==
{{POV}}
Dar būdamas mažas vaikas, Elijahu pradėjo stebinti aplinkinius neįprastais gebėjimais. Būdamas mažas, jis mintinai išmoko Biblijos tekstą.{{faktas}} Skirtingai, nei tuo metu buvo priimta, Elijahu nestudijavo ješivoje ir labai anksti pradėjo savarankiškas Šventraščio bei Talmudo studijas. Kurį laiką (nuo septynerių metų) Elijahu studijavo vadovaujamas Kėdainių rabino Mozės Margalioto. To pasekoje Elijahu surengė savo pirmąją viešą paskaitą ir parodė pilnai išvystytą savo intelektą. Nuo dešimties jis tęsė mokslus savarankiškai. Studijavo matematiką ir astronomiją, jo gebėjimai šiose srityse buvo pastebėti netgi kitų šalių mokslininkų. Be Toros ir Talmudo studijų, Elijahu gilinosi į teorinę Kabalą ir dar neturėdamas trylikos metų užsiėmė praktine Kabala. Vėliau, Vilniaus Gaonas pradėjo keliones Lenkijoje ir Vokietijoje, buvo susipažinęs su tuometiniais Talmudo judėjimo pasekėjais. Į gimtajį miestą grįžo 1748. Nors jam tuomet buvo tik 28 metai, Elijahu jau buvo tapęs garsia asmenybe ir sulaukęs nemažai pagarbos iš vyresnės kartos rabinų.
== Mokslinė veikla ==
Ne tik Vilniaus Gaono kartos žmonės žavėjosi nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietinių mokslų išmanymu. Elijahu kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei septyniasdešimt veikalų įvairiausiomis temomis
== Kūrybinė veikla ==
Eilutė 18:
Žymiausių kūrinių sąrašas:
* Baruchas Šikas iš Šklovo (apie 1740 – apie 1812) „Dangaus stulpai“ (1777 m.); „Žmogaus tobulumas“ (1777 m.); į hebrajų kalbą jis išvertė Euklido traktatus (1784 m.)
* Ben-Porat, (
* Chaim ben Icchak iš Voložino (1749-1821) „Chaimo siela“
* Izaok ben Abraom iš Trakų
* Mishnah "The Years of Elijah"
* Pentateuch "The Splendor of Elijah"
* Ayil Meshulash
== Antagonizmo ir Chasidizmo judėjimų priešiškumas ==
Gaonas kovojo prieš chasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keletui chasidistų ekskomunikacijos nuosprendžius. Vilniaus Gaono asmenybė buvo visiška priešingybė chasidiškamjam gyvenimo būdui ir charakteriui: Elijahu buvo grieščiausias ir rūsčiausias asketas, neįtikėtinai daug iš savęs reikalaujantis atsiskyrėlis, dieną naktį studijuojantis Torą, savaime aišku negalėjo suprasti chasidiškojo gyvenimo džiaugsmo. Pagrindiniai chasidizmo bruožai: panteizmas, leidimas studijuoti Kabalą tiems, kurie neturėjo teisės jos studijuoti (t. y., neturintiems 40 metų, neišstudijavusiems Talmudo ir kodeksų), pijjutim – religinių himnų išmetimas iš liturgijos. Chasidai leido sau ne tik vartoti alkoholį, bet ir piktnaudžiauti juo, kaip ir rūkymu bei seksualiniais santykiais. Maldų metu, patekę į ekstazinį transą, jie šokdavo ir pan. Liūdnam ir santūriam tradiciniam pamaldumui buvo svetima džiaugsmingai ir linksmai garbinti Dievą
== Kita veikla ==
Nepaisant prieš tai paminėto incidento su chasidistais, Elijahu vengdavo viešumo. Jis buvo patenkintas, jog savais metodais moko ''ha-midrash'' bent kelis pasirinktus mokinius Hebrajų gramatikos, Hebrajų Biblijos ir Mišnos, dalykų, kurie tuometinių Talmudo judėjimo pasekėjų buvo apleisti. Elijahu ypatingą dėmesį skyrė ''midrash'' literatūrai ir kai kuriems Talmudo traktatams, kurie buvo labai mažai žinomi tarp tuometinių mokslininkų. Elijahu didelį dėmesį skyrė Jeruzalės Talmudo studijavimui, kuris, tuomet, buvo pamirštas ištisus šimtmečius. Suprasdamas, jog judaistams yra labai svarbu studijuoti Torą, jis nurodė savo pagrindiniam mokiniui rabinui Chaim Volozhin surasti kolegiją, kuriuoje būtų mokoma pagal Elijahu nustatytą mokymo metodiką. To pasekoje, 1803-ais metais duris atverė kolegija Voložine.
== Gaono reikšmė šiandieninėje pasaulėžiūroje ==
Ilgainiui Gaonas tapo legendine, netgi mistifikuota asmenybe, jo vardą apgaubė spalvingiausi padavimai, pasakojimai apie jo gyvenimą, keletą šimtmečių perduodami iš lūpų į lūpas, kurie tapo žinomi įvairiausiose žydų diasporose skirtinguose kraštuose. Įvairių sukakčių progomis rengiami siauresnio ar platesnio pobūdžio minėjimai, siekiant priminti visuomenei judaizmo istoriją, suaktualinti kultūros paveldą. Tarp daugelio tokio pobūdžio minėjimų savo mąstais ir reikšme išsiskyrė 1997 m. rudenį minėtos Vilniaus Gaono Elijahu 200-osios mirties metinės. Nėra nė vieno žydų tautos istorijos vadovėlio, kuriame nebūtų minimas Vilniaus Gaonas.
Lietuvoje penkis dešimtmečius jo vardas ne tik nebuvo minimas, bet buvo net pakeistas anksčiau vadintos jo vardu gatvės pavadinimas. Siekta ištrinti šį vardą
== Vilniaus Gaono pamokymai ==
Vilniaus Gaonas buvo netradicinis mąstytojas, jo požiūris į gyvenimą bei religiją buvo labai griežtas ir tikriausiai šiuolaikiniam žmogui jis nebūtų priimtinas. Dabar žmogaus gyvenime prioritetais tapo tokie dalykai kaip asmeninė laisvė, nuomonės laisvė, o tai visiškai prieštarauja Gaono išsakytoms mintims, pamokymams bei gyvenimo būdui. Keletas rabino išsakytų frazių:<br />"Dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo – ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, keiksmų, ypač sinagogoje ir Šabo bei švenčių dienomis, dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis, visi jie būna užrašyti. Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus, nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes. Ir Šabo ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus."
„Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirdamas jis nieko su savim nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles, vienos žydi, o kitos vysta.“<br />“Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nei vienas, kad ir koks nešvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėmes kartu paėmus.” <br />
Eilutė 55:
== Išvados ==
Apibendrinat reikia paminėti, kad šio filosofo dėka, žydai sukūrė Lietuvoje turtingą ir įvairialypę kultūrą. Ši religinė Lietuvos žydų kultūra praturtino pasaulio žydiją. Vilniaus Gaonas Elijahu buvo vienas žymiausių visų laikų talmudistų, jo įtaka kitiems mąstytojams buvo beribė. Vilniuje veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos, į kurias studijuoti atvažiuodavo jaunuoliai iš daugelio šalių. Garsėjo Vilniaus bibliotekos. Lietuvoje spausdintos judaikos knygos garsėjo visame pasaulyje. Kai XVIII a. iškilo Elijahu, nuo tada Vilnius buvo pripažintas dvasiniu centru ir pavadintas Lietuvos Jeruzale. Tuomet buvo paplitęs posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Jo požiūris į gyvenimą, ir pats gyvenimo būdas buvo labai griežtas, bet teisingas, o valia – nepalaužiama.
== Nuorodos ==
|