Česlovas Kalenda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced:   → (7), → (4), - → – , *E → * E (12) using AWB
Eilutė 8:
Paskelbė darbų etikos ir ekologinės etikos klausimais.<ref>{{VLE|IX|188||Česlovas Kalenda}}</ref>
 
Česlovas Kalenda gimė 1938 m. lapkričio 10 d. Raseinių rajono Girkalnio valsčiaus Keryvų kaime. Po metų šeima persikraustė į Medekšų kaimą, prie pat Girkalnio miestelio. Jo tėvai – Pranciškus Kalenda (g. 1905) ir Domicelė Mockutė (g. 1905) – buvo žemdirbiai, smulkūs ūkininkai. Be Česlovo, šeimoje dar buvo Vytautas (g. 1937) ir Zenonas (g. 1941). [2]
Česlovas Kalenda vedė Danutę Linčiūtę (g. 1945) – irgi pedagogę-mokslininkę. Česlovo ir Danutės Kalendų šeimoje užaugo dukros Agnė (g. 1970) ir Milda (g.1974). [2]
Mokydamasis Girkalnio vidurinėje mokykloje, nuo septintos klasės pradėjo rašyti žinutes, eilėraščius į vietinius, o vėliau ir į respublikinius bei jaunimo literatūrinius leidinius. Baigęs vidurinę mokyklą ir pamėgęs literatūrą, Česlovas 1959 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuodamas itin susidomėjo filosofija, tam didelės reikšmės turėjo profesoriaus Eugenijaus Meškausko paskaitos. [2]
Eilutė 14:
== Bibliografija ==
'''Knygos:'''
* Etika gamtos apsaugos amžiuje. Vilnius, Lietuvos etinės kultūros draugija „Ethos“, 2007.
* Ekologinė etika: mokomoji knyga. Vilnius, Rosma, 2007.
* Ekologinė etika: ištakos ir dabartis. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2002.
* Sąmonės prigimtis. Vilnius, Mintis, 1988.
* Dorovės samprata. Vilnius, Mintis, 1981.
 
'''Straipsniai:'''
* Ekologinė etika ir subjekto problema, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2004, t. 65, p.&nbsp; 159–168.
* Dabarties kolizijos ir taikomoji etika, Pedagogika: mokslo darbai / Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004, t. 71, p.&nbsp; 7–11.
* Ekologinės etikos apibrėžtis ir funkcijos, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2003, t. 63, p.&nbsp; 116–122.
* Holizmas ir individualizmas Aldo Leopoldo žemės etikoje, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2001, t. 60, p.&nbsp; 139–149.
* Albertas Schweitzeris – pirmasis bioetikas?, Humanistika: mokslinis žurnalas / Kauno technologijos universitetas, 2001, Nr. 2 (10), p.&nbsp; 42–48.
* Žmogaus ir gamtos santykio problema islamo filosofijoje ir etikoje, Humanistika: mokslinis žurnalas / Kauno technologijos universitetas, 2000, Nr. 1 (7), p.&nbsp; 55–62.
* Descartes’o ontologija ir gamtos valdymo idėja, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 1998, t. 52, p.&nbsp; 26–32.
'''Mokslinė veikla:'''
 
1964 m. baigė studijas ir tapo Filosofijos katedros dėstytoju. Kiek padirbėjęs Česlovas Kalenda 1968 m. įstojo į šios katedros neakivaizdinę aspirantūrą. Rašydamas disertaciją, jis gilinosi į visuomeninio moralinio auklėjimo poreikio atsiradimo prielaidas ir nagrinėjo metodologinius klausimus, susijusius su moralės bei etinių doktrinų socialiniu vaidmeniu senovės graikų, viduramžių ir naujųjų laikų visuomenėse, šiais klausimais dažnai tarėsi, konsultavosi su vadovu Eugenijumi Meškausku. 1972 m. apgynė daktaro disertaciją tema: „Socialinės moralės vaidmuo klasinėje visuomenėje“. 1977 m. jam suteiktas docento vardas, o 2002 m. buvo išrinktas profesoriaus pareigoms. Netrukus Č. Kalenda Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2005 m. balandžio 8 d. atliko humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties habilitacijos procedūrą. Tais pačiais metais jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. Dar ir dabar profesorius dėsto Vilniaus universitete, taip pat skaito filosofijos ir etikos paskaitas ne tik įvairių universitetų studentams, bet ir pedagogams, gydytojams, jauniesiems gamtininkams. Įkūrus Etikos katedrą Vilniaus pedagoginiame universitete, 1995–1998 m. jis buvo pirmas šios katedros vedėjas. [2]
 
'''Ekologinė etika:'''
 
Ekologinė etika – tai XX amžiuje atsiradusi nauja etinių tyrinėjimų sritis. Ji liudija moralės filosofijos, gimusios dar antikos laikais, atsinaujinimą. Jau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais buvo siekiama pertvarkyti mūsų kultūrą pagal naują situaciją, išvengti ekologinės krizės. Albertas Šveiceris tuo metu išleido veikalą „Kultūrą ir etika“, kuriame iškėlė pagarbos gyvybei principą. Taip gimė ekologinė etika. Pirmasis ją teoriškai pagrindė amerikiečių mokslininkas Aldas Leopoldas. Ekologinė etika - tai yra viena iš naujausių ir pagrindinių šiuolaikinės etikos krypčių, vadinama taikomąja etika. [1]
Č. Kalenda yra bene vienintelis Lietuvos filosofas, kurio pagrindinis tyrimų objektas yra ekologinės etikos problemos. Jis yra laikomas pradininku šios naujos etikos, kaip filosofinės disciplinos, mūsų šalyje. Viename interviu Č. Kalenda teigė: „Susikerta dvi pozicijos – ekocentrizmas ir antropocentrizmas. Kas svarbiau – žmogus ar gamta? Ekocentristai sako, kad jei mes labai atsargiai saugosime gamtą, tikslo nepasieksime. Todėl turime kelti aukščiausius reikalavimus. Antropocentrikai teigia, kad prioritetą reikia teikti žmogui, o ne gamtai. Atsiranda naujos kryptys. Sociobiologija nori etiką grįsti ne vien apeliuojant į žmogaus dvasingumą, bet giliau žvelgiant į žmogaus prigimtį. Ne žmogaus sąmonė parodo jo orumą, bet elgesys, kurį formuoja ne vien tik pažiūros, bet ir įpročiai, tradicijos, gyvenimo būdas. Todėl reikia keisti gyvenimo būdą.“ [1]
 
'''Svarbiausi leidiniai bei jų trumpi aprašymai:'''
 
"Ištakos ir dabartis"- tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje.
Monografijoje pateikta filosofinė ekologinės problemos analizė, formuluojama ekologinės etikos samprata, nušviečiama šios etikos, kaip savarankiškos tyrimų srities, tapsmas, aprėpiantis pagrindines žmogaus dorovinio santykio su gamta motyvacijos formas. [2]
Taip pat reikšminga monografija – „Etika gamtos apsaugos amžiuje“ (2007) bei vadovėlis „Ekologinė etika: mokomoji knyga“ (2007), skirta etikos mokytojams, kelios metodinės mokymo priemonės, paskelbta daug straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose ir teminiuose rinkiniuose. Č. Kalendos darbai ekologinės etikos klausimais publikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. [2]
Eilutė 46:
{{ref}}
 
1. Mrazauskaitė, L. (2008). Su gamta kaip su žmogumi. /Vilniaus universiteto žurnalistikos instituto leidinys. Universiteto žurnalistas. Prieiga per internetą: http://www.kf.xz.lt/UZ/infojazz5/pub7.html (žiūrėta 2009-10-08).
 
2. Zinkutė, L. (2008). Česlovas Kalenda. Bibliografijos rodyklė 1964–2008 m. Vilnius: Lietuvos etinės kultūros draugija „Ethos“. Prieiga per internetą: http://www.filosofija.vu.lt/index.php?rodyti=leidiniai (žiūrėta 2009-10-07).
 
3. Prieiga per internetą: http://www.fsf.vu.lt/index.php?option=com_vikl&task=vhome&v_user=ceskal&Itemid=572 (žiūrėta 2009-10-08).
 
4. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/leidiniai/?tx_ttproducts_pi1[backPID]=7&tx_ttproducts_pi1[cat]=15&tx_ttproducts_pi1[begin_at]=60&tx_ttproducts_pi1[product]=182&cHash=ba17873ca5 (žiūrėta 2009-10-09).
 
{{DEFAULTSORT:Kalenda, Česlovas}}