Chaimas Frenkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymo bandymai |
S →Biografija: Vikifikavimas, replaced: → (5) using AWB |
||
Eilutė 33:
Mokėsi [[Voložinas|Voložino]] rabinų seminarijoje, bet nebaigė. [[Balstogė]]je išmokęs odos apdirbimo amato, būdamas 20 metų su broliu Abraomu Ukmergėje atidarė dirbtuvę, kurioje išdirbdavo odas. [[1879]] m. su sukauptu 5000 [[rublis|rublių]] kapitalu persikėlė į [[Šiauliai|Šiaulius]] ir, pietrytiniame Šiaulių priemiestyje iš valstiečio Urbono nupirkęs pelkėtą žemės sklypą, dviejuose mediniuose namuose įkūrė primityvią odos dirbtuvėlę.
Šiauliai, [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]] ir [[1871]] m. [[rugsėjo 4]] d. atidarius [[Liepojos-Romnų geležinkelis|Liepojos-Romnų geležinkelį]], tapo svarbiu prekybos centru, įgijo puikias ekonominio vystymosi perspektyvas ir formavosi kaip stambus Lietuvos Šiaurės vakarų regiono pramonės centras. Nors [[Rusijos imperija]] didelių paskatų pramonės plėtrai Lietuvoje ir neteikė, Šiauliai, kurių apylinkėse nuo [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomijos]] laikų buvo stiprus [[žemės ūkis]], auginta daug galvijų, netrukus tapo žymiu odos apdirbimo centru.
[[1887]]-[[1889]] m. Chaimas Frenkelis prie užtvenkto [[Kulpė]]s upelio pastatė mūrinius fabriko pastatus, kurie išlikę iki šiol. Fabrikas greitai išaugo į vieną didžiausių odų ir avalynės fabrikų visoje Rusijos imperijoje. Jau [[1901]] m. jame kasmet buvo išdirbama 100 000 odų. {{šaltinis|Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų)., Šiauliai. 1991 m. p. 98.}} Frenkelio odų dirbtuvėje tedirbo vos 10 darbininkų, fabrikui ėmus augti, darbininkų skaičius ėmė didėti. Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] fabrike dirbo 800 darbininkų, o metinė produkcija siekė net 14 milijonų aukso rublių.
Geros kokybės gaminių dėka fabrikas greitu laiku užkariavo vieną po kitos Rusijos sritis, gamyba sparčiai augo, [[1913]] m. į įvairias sritis buvo išsiunčiama iki 1500 vagonų odos prekių.
Ch. Frenkelis, nors ir savamokslis, buvo sumanus fabrikantas ir aktyvus miesto bendruomenės narys. Įmonėje [[1908]] m. Ch. Frenkelis įkūrė ugniagesių komandą, kurią sudarė 30 fabriko darbininkų, apmokytų gesinti gaisrus.
Tačiau asmeninės gerovės plėtra parūpo miesto valdžiai. [[Šiaulių Dūma|Šiaulių miesto Dūmos]] savivaldybės turto vertinimo komisijos narys [[Kazimieras Venclauskis]] privertė miesto turtuolius deklaruoti visą turimą turtą. Taip iki tol mokesčius slėpęs fabrikantas Chaimas Frenkelis tapo milijonieriumi.
Fabrike netruko atsirasti technikos naujovių, jame įrengti pirmieji mieste telefonai, [[1894]] m. fabrike įrengtas [[garo katilas]], gamybos procese pradėtas naudoti artezinių šulinių vanduo. Ch. Frenkelio sėkmės paskatinti Šiauliuose kūrėsi brolių Nurokų ([[1898]] m.), Rogalinų, Choronžickių odų fabrikai. „[[Encyclopædia Britannica]]“ [[1911]] m. Šiaulius įvardijo kaip pasaulinį odų pramonės centrą. {{šaltinis|Irena Nekrašienė. Pirkliai Frenkeliai. Šiaulių Aušros muziejaus leidykla, [[2008]] m. p. 1-2.}} [[1900]] m. Ch. Frenkelio odų fabrike buvo įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti ir suko du 16 ir12 AJ variklius. [[1902]] m. teritorijos ir patalpų apšvietimui naudotos 2 Voltos lanko ir apie 300 kaitrinių elektros lempučių. {{šaltinis|[http://www.senergija.lt/Apie-bendrove/Istorija/Siauliu-elektrifikavimo-pradzia Rimantas Lazdynas. Šiaulių elektrifikavimo pradžia. AB „Šiaulių energija“ istorija]}} 1906 m. baigęs [[Berlyno universitetas|Berlyno universiteto]] Chemijos fakultetą, į verslą įsijungė ir vienintelis sūnus, Rygos I gildijos pirklys [[Jokūbas Frenkelis]]. Jam buvo patikėta diegti moderniausius odų rauginimo metodus.
Sėkmingą verslą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Dar kurį laiką fabrikas gamino odas armijai, bet artėjant frontui, [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s Vakarų fronto karo vadovybės įsakymu dalis fabriko mašinų buvo evakuota Rusijon, kita dalis vietoje sunaikinta, didžiuliai pagamintos odos ir žaliavos sandėliai išplėšti. Manoma, kad Ch. Frenkelį ištikęs epilepsijos priepuolis buvo viso to priežastis. Chaimas Frenkelis su šeima pasitraukė į Rusiją, po [[Spalio perversmas|Spalio perversmo]] – į [[Vokietija|Vokietiją]]. Tačiau atkurti fabriką buvo lemta tik sūnui Jokūbui. Neatlaikęs užgriuvusių negandų Chaimas Frenkelis mirė. {{šaltinis|Pirkliai Frenkeliai. p.3.}}
|