Benito Mussolini: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Benito Amilcare Andrea Mussolini''' ('''Benitas Musolinis'''; [[1883]] m. [[liepos 29]] d. [[Predappio]], [[Italija]] – [[1945]] m. [[balandžio 28]] d. [[Giulino di Mezzegra]], Italija) -– italų politikas, kuris vadovavo [[Nacionalfašistų partija|Nacionalfašistų]] partijai ir yra kredituojamas, kaip viena iš pagrindinių figūrų, kuriant [[fašizmas|fašizmą]].

Įsteigė parlamente Didžiąją fašistų tarybą ir fašistinę miliciją. Prieš jį buvo įvykdyti keturi pasikėsinimai. [[1926]] m. perėjo prie diktatūrinio valdymo. Tautoje jis jau buvo vadinamas duče (it. duce -– „vadas“). Po [[1936]] m. jo oficialus titulas buvo "Jo Ekscelencija Benito Mussolinis, Valstybės Valdovas, Fašistų Dučė , ir Imperijos įkūrėjas".

Griežtai persekioti kitamaniai. Nuo [[1929]] m. kūrė korporacinę valstybę. Skelbė, kad joje sėkmingai gali bendradarbiauti darbas ir kapitalas. Tuo tikslu [[1927]] m. [[balandžio 21]] d. paskelbė „Darbo chartiją“. Šalyje organizavo plačius viešuosius darbus (kelių ir geležinkelių tiesimą, pelkių sausinimą, miškų sodinimą, miestų statybas ir t. t.). Militarizavo ekonomiką ir kūrė didžiulę armiją. [[1929]] m. su [[Vatikanas|Vatikanu]] pasirašė [[Laterano sutartis|Laterano susitarimą]]. [[1935]]–[[1936]] m. kariavo su [[Etiopija]] ir ją užgrobė. Dalyvavo [[1936]]–[[1939]] m. [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]], rėmė F. Franką. Pilietinio karo Ispanijoje metu Musolinis su Hitleriu aktyviai rėmė Franko šalininkus. 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje jis nuolat palaikė [[Hitleris|Hitlerio politiką]] ir tuo užtikrino Vokietijos paramą. [[1939]] m. balandžio mėnesį italų kariuomenė užėmė [[Albanija|Albaniją]].

Italijoje fašistų politinis judėjimas susiformavo 1920–1923 m. Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną [[liberalizmas|liberalų]] vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 m. spalio 29 d. Italijos karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo [[koalicija|koalicinė]], o taip savo kalboje Musolinis pasakė „mums reikia visiškos valdžios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę“. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo [[kapitalizmas|kapitalistų]] įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų. Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą, Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už įstatymų leidžiamąją. [[Ekonomika|Ekonominę politiką]] fašistai grindė „produktyvizmo“ principu. Valstybė nutraukė [[subsidija]]s nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno mokestį žemdirbystės ūkiams. Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu „draugystės ir širdingo bendradarbiavimo paktais“, prekybos susitarimu. Italijoje įvedus Musolinio [[diktatūra|diktatūrą]] buvo uždraustos visos kitos partijos. Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir darbininkų ginčus sprendė valstybė. Ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir tarnavo diktatūrai.

Po to, kai Musolinis atėjo į valdžią, jis vis dažniau buvo matomas vilkintis karinę uniformą.

Musolinio įtaka [[propaganda]]i buvo tokia, kad jis turėjo stebėtinai mažai oponentų, kuriuos būtų reikėję „nuslopinti“. Vis dėlto, jis buvo „šiek tiek sužeistas į nosį“, kuomet buvo pašautas Violet Gibson, airės, Baron Ashbourne dukters, [[1926]] m. [[balandžio 7]] d. 1926 m. [[spalio 31]] d. penkiolikmetis Anteo Zamboni Bolognoje pasikėsino į Musolinį. [[Zamboni]] buvo nužudytas vietoje. Musolinis taip pat išgyveno po nesėkmingo anarchisto [[Gino Lucetti]] pasikėsinimo nužudyti [[Roma|Romoje]] bei po pasikėsinimo, kurį suplanavo amerikietis anarchistas Michael Schirru. [[1938]] m. [[TIGR]] – [[Slovėnija|Slovėnijos]] antifašistų organizacijos – nariai rengė sąmokslą nužudyti Musolinį Kaparete (Caporetto), bet jų pasikėsinimas buvo nesėkmingas.

* Giedrius Mackevičius, Rimutė Morozovienė, Beatričė Stukienė. 12klasė Istorija. -– V. : Baltos lankos. ISBN 978-9955-23-088-5.