Belgijos lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rolandasp (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Istorija: Vikifikavimas, replaced: → (3) using AWB
Eilutė 2:
 
== Istorija ==
[[Briuselis]] buvo tapęs vienu [[1830]]–[[1831]] m. [[1831 m. sukilimas|sukilimo]] dalyvių emigracijos centrų. Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[Briuselio universitetas|Briuselio]], [[Gento universitetas|Gento]], [[Lježo universitetas|Lježo]] ir [[Leuveno universitetas|Leuveno universitetuose]] studijavo keliolika studentų iš Lietuvos. [[1909]] m. [[Leuvenas|Leuvene]] įkurta draugija „Lietuva“. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Belgijoje gyveno kelios dešimtys lietuvių.
 
Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. [[1945]] m. buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių, tarp jų [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] karių iš [[Vokietija|Vokietijos]], [[1946]] m. jie grąžinti atgal. [[1947]] m. Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos [[anglis|anglies]] kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo [[Lježas|Lježo]] ir [[Limburgas|Limburgo]] baseinų kasyklose. [[1949]] m. dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]], [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]], Vokietiją. Emigrantus rėmė [[BALF]], tarptautinės pabėgėlių organizacijos, [[Caritas]], [[Tolstojaus fondas]] ir kitos religinės šalpos organizacijos.
 
[[1947]] m. Lježe įkurta [[Belgijos lietuvių bendruomenė]]. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo [[1947]] m. lapkričio mėn. draugija „Sėja“, [[1950]]–[[1952]] m. Katalikų misija (kunigai J. Aranauskas, J. Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį „Gimtoji šalis“. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. [[1979]] m. Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La–Neuvo miestelyje surengė Europos lietuviškųjų studijų savaitę. Apie [[1983]] m. Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. [[1988]]–[[1991]] m. Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai. [[1991]] m. Belgijos lietuviai prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. [[1996]] m. įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus.<ref>{{VLE|III|26||Belgijos lietuviai}}</ref>
 
== Lietuviai ==