Babas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Shrine Bab North West.jpg|thumb|200px|right|Bab'o šventykla Haifoje, Izraelyje]]

Jis buvo [[Širazas|Širazo]] ([[Persija]]) miesto pirklys, kuris [[1844]] m. [[gegužės 23]] d., būdamas dvidešimt ketverių metų, pasiskelbė esąs pažadėtasis Qaimas (Al-Qāʾim arba [[Mahdi]] pagal [[sunitai|sunitų]] ir [[šiitai|šiitų]] [[islamas|islamo]] tradicijas yra išpranašautasis islamo ir viso pasaulio išganytojas, išvaduosiąs pasaulį iš klaidos, neteisingumo ir tironijos). Po šios deklaracijos jis pasirinko Babo vardą ('''Báb''' arabiškai باب‎ reiškia „vartai“). Jis parašė šimtus laiškų ir knygų, kuriuose išdėstė savo mokymais pagrįstus naujus religinius įstatymus. Prie Babo judėjimo netrukus prisijungė dešimtys tūkstančių tikinčiųjų. Jam nuožmiai priešinosi Irano šiitų dvasinikija, judėjimas buvo negailestingai malšinamas [[Iranas|Irano]] vyriausybės. Todėl tūkstančiai Babo pasekėjų, vadinamų babiais, buvo persekiojami ir žudomi. 1850 m. Tabrizo miesto aikštėje Babas buvo sušaudytas būrio kareivių. Tuomet jam buvo trisdešimt metų.

Babas buvo [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] pirmtakas, kurio misija buvo paruošti žmones naujo Dievo Pranašo atėjimui. Babo tikėjimo tikslas buvo išpildytas, kai [[1863]] m. Baha'uBaha’u'llah, kuris buvo vienas iš Babo pasekėjų, viešai paskelbė esąs Babo išpranašautas Dievo Pasiuntinys. [[Baha'u'llah]] įkūrė Bahajų tikėjimą, kuris dabar yra paplitęs visame pasaulyje, o jo pasekėjai vadinami bahajais.

Babas gimė 1819 m. spalio 20 d. Širaze prekybininko šeimoje. Jo tėvas buvo vardu Siyyid Muhammad Ridá. Jo motina, Fátimih Bagum, buvo žymaus pirklio dukra. Babo tėvas mirė, kuomet Babas tebuvo mažas vaikas. Jį užaugino jo dėdė iš motinos pusės, pirklys Hájí Mírzá Siyyid `Alí.<ref name="EoI">''Encyclopedia of Islam'' (1999) Koninklijke Brill NV Leiden, The Netherlands</ref><ref name="balyuzi"> Balyuzi, H.M. (1973) ''The Báb: The Herald of the Day of Days'' George Ronald Oxford, UK</ref> Babas buvo Pranašo [[Mahometas|Mahometo]] palikuonis per Imamą Husayną ir iš tėvo, ir iš motinos pusės.<ref>{{cite book |last = Balyuzi |first = H.M. |authorlink = Hasan M. Balyuzi |year = 1973 |title = The Báb: The Herald of the Day of Days |publisher = George Ronald |location = Oxford, UK |isbn = 0853980489 | pages = 32}}</ref><ref>{{cite web | title = Overview of the Bábi Faith | url = http://info.bahai.org/babi-faith.html| publisher = Bahá'í International Community

| accessdate = 2008-04-09}}</ref> Būdamas 15 – 20 metų Babas prisidėjo prie šeimos verslo ir tapo pirkliu [[Buširas|Bušire]] ([[Iranas|Irane]], prie Persijos įlankos). Iš ankstyvųjų raštų atrodo, kad jis ne itin mėgo šeimos verslą, todėl užsiėmė religinės literatūros studijavimu.

[[1842]] m. Babas vedė Khadijih-Bagum (1822-18821822–1882). Jų santuoka buvo laiminga ir 1843 m. jie susilaukė sūnaus, kurį pavadino Ahmad.<ref name="ReferenceA">H. M. Balyuzi, ''Khadijih Bagum - Wife of the Bab''</ref> Tačiau berniukas mirė kūdikystėje, sulaukęs vos keleto mėnesių. Jauna pora gyveno kukliame name [[Širazas|Širazo]] mieste, kartu su Babo motina. Vėliau Khadijih Bagum priėmė Bahajų tikėjimą.

[[1790]] m. Shaykhas Ahmadas (Shaykh Ahmad 1753-18261753–1826) [[šiitai|šiitų]] [[islamas|islame]] pradėjo naują religinį judėjimą. Jo pasekėjai laukė pasirodant Qaimui, dar vadinamam Mahdi, kuris būtų Pranašo [[Mahometas|Mahometo]] šeimos palikuonis. Po Shaykho Ahmado mirties vadovavimą perėmė Sayyidas Kazimas (Sayyid Kázim 1793-18431793–1843). Apie 1839-40 metus Babas išvyko į piligriminę kelionę į [[Irakas|Iraką]] ir gyveno Karbaloje bei aplinkinėse vietovėse. Manoma, kad ten Babas sutiko Sayyidą Kazimą (Shaykho Ahmado įpėdinį), kuris jam parodė nepaprastą pagarbą. Manoma, kad Babas dalyvavo keliose Sayyido Kazimo paskaitose, tačiau šis periodas yra beveik neaprašytas.

Mulla Husaynas tapo pirmuoju Babo pasekėju. Per penkis mėnesius septyniolika kitų Siyyido Kazimo mokinių, nepriklausomai vienas nuo kito, pripažino Babą kaip Dievo Pasiuntinį.<ref name="BBCHistory">{{cite web | title = The Time of the Báb | url = http://www.bbc.co.uk/religion/religions/bahai/history/bab_2.shtml | publisher = [[BBC]] | accessdate = 2006-07-02}}</ref> Tarp jų buvo ir viena moteris, poetė, Fátimih Zarrín Táj Baragháni, kuri vėliau tapo žinoma Tahirih (Tyroji) vardu. Šie aštuoniolika Babo pirmųjų pasekėjų vėliau tapo žinomi kaip Gyvieji laiškai. Jų misija buvo skleisti naują tikėjimą visoje [[Persija|Persijoje]]. Babas pabrėžė šių aštuoniolikos individų dvasinę padėtį, kurie, kartu su Babu, sudarė pirmą jo religijos „vienybę“ <ref name="amanat191">Amanat, ''Resurrection and Renewal'', 191.</ref>(arabiškai žodis „vienybė“ (Wáhid), naudojant arabų abėcėlę, kurioje kiekviena raidė atitinka tam tikrą skaitmenį, sudaro skaičių 19). Tam tikra prasme, Gyvųjų laiškų padėtis yra panaši į [[Kristus|Kristaus]] dvylikos [[apaštalai|Apaštalų]] padėtį [[krikščionybė]]s istorijoje.<ref>{{cite journal | first = Moojan | last = Momen | title = Bahá’u’lláh’s prophetology: archetypal patterns in the lives of the founders of the world religions | volume = 5 | issue = 1 | year = 1995 | journal = Bahá'í Studies Review}}</ref>

[[ImageVaizdas:Mahku2008.jpg|thumb|right|250px|Máh-Kú tvirtovė 2008 m.]]

Aštuoniolikai Gyvųjų laiškų atpažinus Babą, jis kartu su vienu iš jų, vardu Quddús, išvyko į piligriminę kelionę į [[Meka|Meką]] ir [[Medina|Mediną]], šventuosius [[islamas|islamo]] miestus. Mekoje Babas raštu paskelbė apie savo misiją [[kaaba|Kaabos]] sergėtojui, Mekos miesto šerifui. Po šios piligriminės kelionės Babas ir Quddús grįžo atgal į Buširą.<ref name="balyuzi" />

Ilgainiui islamo dvasininkija pradėjo priešintis Gyvųjų laiškų skleidžiamiems mokymams. Jos raginamas, [[Širazas|Širazo]] gubernatorius įsakė suimti Babą. Tai išgirdęs Babas [[1845]] m. birželį nedelsiant išvyko iš Buširo į Širazą ir pasidavė valdžiai. Jam buvo paskirtas namų areštas jo dėdės namuose, tačiau [[1846]] m. rugsėjį miestą apėmė choleros [[epidemija]] ir Babas buvo paleistas. Jis išvyko į [[Isfahanas|Isfahaną]]. Ten jį lankydavo daugybė žmonių ir jo populiarumas vis augo. 1847 m. sausį po Isfahano gubernatoriaus, tapusio Babo šalininku, mirties, Persijos [[Šachas]] įsakė Babui atvykti į [[Teheranas|Teheraną]].<ref>Amanat, ''Resurrection and Renewal'', 257.</ref> Babui praleidus kelis mėnesius stovykloje prie Teherano ir nespėjus susitikti su Šachu, ministras pirmininkas išsiuntė Babą į Tabrizą, kur jis buvo įkalintas.

Tabrize praleidęs 40 dienų Babas buvo perkeltas į Máh-Kú tvirtovę [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] provincijoje. Kalėdamas Máh-Kú jis pradėjo rašyti savo svarbiausią darbą – Persiškąjį Bajaną. Dėl vis augančio Babo populiarumo ir dėl to, kad Máh-Kú gubernatorius prisijungė prie Babo tikėjimo, [[1848]] m. ministras pirmininkas perkėlė Babą į Chihríq tvirtovę. Šioje tvirtovėje Babo populiarumas taip pat nuolat augo ir jo prižiūrėtojai sumažino jam skirtus apribojimus. Tuomet ministras pirmininkas įsakė perkelti Babą atgal į Tabrizą, kur valdžia sukvietė [[islamas|islamo]] autoritetus teisti Babą už šventvagystę ir atsimetimą nuo islamo.

Šis teismas įvyko [[1848]] m. birželį. Jame, greta daugybės vietinių dvasininkų, dalyvavo ir sosto įpėdinis. Jie klausinėjo Babo apie jo teiginių esmę, jo mokymus ir tam, kad įrodytų savo dievišką galią, reikalavo jo įvykdyti stebuklų. Susirinkusieji ragino jį atsisakyti savo tvirtinimų. Yra išlikę 9 šio teismo liudytojų parodymai.<ref name="trial">{{cite journal | title = The Trial of the Bab: Shi'ite Orthodoxy Confronts its Mirror Image | first = Denis | last = MacEoin | journal = Occasional Papers in Shaykhi, Babi and Baha'i Studies | volume = 1 | url = http://www.h-net.org/~bahai/bhpapers/babtrial.htm | month = May | year = 1997 | accessdate = 2006-07-02}}</ref> Keli iš šių 9 gali būti kilę iš ankstesnio šaltinio. 6 parodymai yra [[musulmonai|musulmonų]], kurie apibūdina Babą nepalankiai. Šiuose 9 parodymuose yra 62 klausimai. Vienuolika iš šių klausimų yra tik viename šaltinyje, penkiolika klausimų dviejuose, aštuoni trijuose, penki keturiuose, trylika penkiuose ir trys šešiuose šaltiniuose. Parodymuose yra 35 atsakymai, iš kurių dešimt yra viename, aštuoni dviejuose, šeši trijuose, trys keturiuose, du penkiuose ir penki šešiuose parodymuose. Tik vienas atsakymas yra visuose devyniuose parodymuose. Jame Babas sako: „Aš esu tas Asmuo, kurio jūs laukėte tūkstantį metų“. T. y. jis drąsiai ir nedviprasmiškai skelbė esąs pažadėtasis [[Mahdi]].

[[Teismas]] nepriėmė galutinio sprendimo. Kai kurie dvasininkai reikalavo Babui skirti mirties bausmę, bet valdžios atstovai ragino juos priimti švelnesnį sprendimą, nes Babas tuomet buvo populiarus. Jie prašė gydytojų paskelbti Babą išprotėjusiu tam, kad būtų neleista jam įvykdyti mirties bausmės. Taip pat tikėtina, kad valdžia, tam, kad nuramintų islamo dvasininkus, paskleidė gandus, jog Babas atsižadėjo savo tvirtinimų. Sosto įpėdinio gydytojas Williamas Cormickas apžiūrėjo Babą. Jo nuomone, reikėjo ieškoti gailestingo sprendimo. Ši nuomonė tuomet apsaugojo Babą nuo egzekucijos, tačiau dvasininkai reikalavo skirti jam fizinę bausmę. Babui buvo paskirta dvidešimt kirčių per kojų padus.<ref name="amanat">{{cite book | first = Abbas | last = Amanat | title = Resurrection and Renewal: The Making of the Babi Movement in Iran | publisher = Cornell University Press | location = Ithaca | year = 1989 | pages = 390–393}}</ref> Galiausiai buvo įsakyta Babą perkelti į Chihríq tvirtovę.

[[1850]] m. viduryje naujasis ministras pirmininkas Amiras Kabiras įsakė Babui įvykdyti mirties bausmę. Babas buvo perkeltas į Tabrizo kalėjimą, kuriame jį turėjo sušaudyti kareivių pulkas. Kuomet Babas iš vakaro buvo vedamas į savo kamerą, jaunas jo pasekėjas, vardu Muhammad-`Alíy-i-Zunúzí, dar vadinamas Anis, puolė Babui prie kojų ir maldavo būti sušaudytam kartu su juo. Anisas buvo iškart suimtas ir uždarytas į tą pačią kamerą su Babu.

[[1850]] m. [[liepos 9]] d. ryte Babas buvo nuvestas į barako, kuriame buvo kalinamas, kiemą, kur stebėti jo egzekucijos buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Tuomet Babas ir Anisas buvo pririšti prie stulpo ir pakviestas 750 šaulių turintis [[krikščionys|krikščionių]] pulkas, jau buvo pasiruošęs šauti. Daugybė liudininkų, taip pat ir [[Vakarai|Vakarų]] [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatų]], parodymai nupasakoja, kas įvyko toliau. Kareiviai išsirikiavo trimis eilėmis po 250 šaulių kiekvienoje. Buvo duotas įsakymas šauti, kiekviena šaulių eilė iššovė ir barakų kiemas prisipildė muškietų dūmų.

Kai dūmai išsisklaidė, Babo kieme nebebuvo, o jo draugas Anisas stovėjo nesužeistas. Pasirodė, kad kulkos nepalietė nei vieno vyro, tačiau nukirto virvę, laikančią juos prie stulpo. Tuomet kilo didžiulis sambrūzdis. Daug žmonių manė, kad Babas iškeliavo į dangų ar tiesiog pradingo. Tačiau vėliau kareiviai rado jį kitoje barakų pusėje, visiškai nesužeistą, diktuojantį paskutinius nurodymus savo sekretoriui. Jis ir Anisas buvo dar kartą surišti egzekucijai, pirmajam pulkui atsisakius dar kartą šauti, prieš juos buvo išrikiuotas kitas šaulių pulkas ir antrą kartą buvo duotas įsakymas šauti. Šį kartą Babas ir Anisas buvo sušaudyti. Babui tuomet buvo 30 metų. Abiejų vyrų palaikai buvo numesti už miesto vartų plėšrūnams suėsti.

Tačiau keli Babo pasekėjai slapta išgelbėjo ir paslėpė jo palaikus. Laikui bėgant palaikai buvo gabenami į [[Isfahanas|Isfahaną]], [[Bagdadas|Bagdadą]], [[Damaskas|Damaską]], [[Beirutas|Beirutą]]. Galiausiai [[1899]] m. jūra buvo nugabenti į Aką, netoli Karmelio kalno papėdės. [[1909]] m. Babo palaikai buvo palaidoti specialiai tam [[Haifa|Haifoje]] ([[Izraelis|Izraelyje]]) pastatytame mauzoliejuje ant Karmelio kalno. Šalia šio mauzoliejaus yra įsikūręs Pasaulinis [[Bahajų tikėjimas|Bahajų tikėjimo]] centras, o jo lankytojai gali pasivaikščioti Babo šventyklą juosiančiuose nuostabaus grožio soduose.

Prieš savo mirtį Babas nusiuntė laišką Mirzai Yahyai ([[Mírzá Yahyá]]). Šis laiškas laikomas Babo valia ir testamentu. Sutariama, kad šiuo laišku Babas paskiria Mirzą Yahyą po savo mirties būti babių bendruomenės lyderiu. Jam įsakoma paklusti Pažadėtajam, kai tik jis pasirodys.<ref name="Manuchehri (2004)">[http://www.h-net.msu.edu/~bahai/notes/vol7/BABWILL.htm Manuchehri (2004)]</ref> Tuo metu Mirza Yahya dar buvo paauglys, niekada nebuvo parodęs vadovavimo požymių babių bendruomenėje ir vis dar gyveno savo vyresniojo brolio, Baha'uBaha’u'llah, namuose. Manoma, kad Babas paskyrė jį babių bendruomenės vadovu tam, kad nukreiptų valdžios dėmesį nuo Baha'uBaha’u'llah ir suteiktų galimybę babiams jį laisvai lankyti ir bendrauti su juo.

Baha'uBaha’u'llah tvirtino, kad [[1853]] m., jam būnant [[Teheranas|Teherano]] kalėjime, jį aplankė Dangaus Mergelė ir tai tapo simboline jo, kaip Dievo Pranašo, misijos pradžia. Po dešimties metų [[Bagdadas|Bagdade]] jis pirmą kartą viešai paskelbė apie savo misiją ir galiausiai didelės daugumos babių buvo pripažintas kaip „Tas, kurį Dievas apreikš“. Jo pasekėjai pradėjo save vadinti bahajais.<ref name="cole_bahabio">{{cite web | title = A Brief Biography of Baha'u'llah | last = Cole| first = Juan| accessdate=2006-06-22 | url=http://www-personal.umich.edu/~jrcole/bahabio.htm }}</ref>

Babo mokymai gali būti suskirstyti į tris etapus, iš kurių kiekvienas turi pagrindinę dominuojančią temą. Jo ankstyviausi mokymai daugiausia apėmė [[Koranas|Korano]] ir kitų [[islamas|islamo]] tradicijų interpretavimą. Nors interpretacija visuose etapuose ir toliau liko jo mokymų dalimi, vėlesniuose raštuose jis aiškino būties ir sukūrimo [[metafizika|metafiziką]] ir galiausiai daugiau dėmesio skyrė nuostatų bei įstatymų skelbimui. Analizuojant Babo raštus tampa aišku, kad visi jo mokymai buvo įkvėpti vieno, bendro principo, turinčio įvairialypių formų ir aspektų.<ref name="saiedi27">{{cite book | title = Gate of the Heart | first = Nader | last = Saiedi | publisher = Wilfrid Laurier University Press | location = Waterloo, ON | pages = 27–28 | isbn = 978-1-55458-035-4 | year = 2008 | url = http://books.google.co.uk/books?id=XTfoaK15t64C&printsec=frontcover&dq=Understanding+the+Writings+of+the+B%C3%A1b&cd=1#v=onepage&q=&f=false}}</ref>

* [http://www.bahai.lt/Babas ''Bab'as - Bahajų tikėjimo pirmtakas''] iš bahai. lt

* [http://reference.bahai.org/en/t/tb/SWB/ ''Selected Writings of the Báb''] at Bahá'íBahá’í Reference Library

* [http://www.bahaiprayers.org/indexbab.htm Bab'o maldos (anglų k.)]